<< Į TURINĮ >>

ŠEŠUPĖ

Trasos ilgis - 268,5 km, trukmė -12 d, sezonas V-IX mėn.

Šešupė - didž. Sūduvos upė, ilgiausias Nemuno žemupio intakas. Jos versmės yra Lenkijoje, apie 18 km į š. nuo Suvalkų, prie Šešupėlės k., greta Juodosios Ančios upės ir Juodosios Ančios ež. Nuo versmių 270,5 km teka Lenkijos LR teritorija, nuo 270,5 iki 113,0 km - Lietuvos TSR teritorija, nuo 113,0 iki 61,8 km - Lietuvos-Kaliningrado sr. siena ir nuo 61,8 km iki ž. - Kaliningrado sr. Bendra kryptis iš p. r. į š. v. Šešupės aukštupio baseinas yra p. v. Baltijos dalyje, Sūduvos aukštumoje. Kita Šešupės baseino dalis apima Užnemunės žemumos p. dalį - Šešupės žemumą, priklausančią Vidurio žemumai. Šešupės slėnys negilus, palyginti siauras, nesudėtingos struktūros. Aukštupyje, Lenkijos teritorijoje, Suvalkų aukštumoje, upė negiliai įsigraužusi tarp moreninių kalvų, palyginti srauni, prateka šešis ežeriukus. Nusileidusi nuo aukštumų, iki Kalvarijos ji vingiuoja ledyno liežuvio dubuma. Nuo Kalvarijos Šešupė įsigraužia giliau, salpa išnyksta, atsiranda 8 ir 4 m terasos. Tos terasos išlieka iki Kapsuko. Nuo Sasnos upės slėnys pasidaro negilus, platus. Plačiausia Šešupės salpa Antanavo-Pilviškių ruože.
Šešupės baseinas (F-6075,8 km²) nėra ežeringas. Pagrindinis drėgmės šaltinis - krituliai, kurių vid. per metus iškrinta 750-800 mm. Į molio bei priemolio gruntą krituliams sunkiau įsisunkti, ir didesnioji jų dalis išgaruoja. Todėl ilgos Šešupės nuotėkis yra gan kuklus: Q ties Lietuvos-Lenkijos siena 1,03, Kirsna - 2,97, Dovine - 9,98, Širvinta - 18,6, Nova - 26,4, Lietuvos-Kaliningrado sr. siena - 32,2. Kadangi Kapsukui vasarą nepakanka švaraus Šešupės vandens, buvo kanalizuotas Dusios, Simno ir Žuvinto ež. nuotėkis. Šiam tikslui ištake iš tų ež. pastatyti šliuzai-reguliatoriai, sulaikantys dalį pavasarinio potvynio vandens ir paleidžiantys jį sausais vasaros mėnesiais. Minėtuose ež. vandens lygis nežymiai pakeltas; reguliuojamo vandens turis - 12,5. 106 m³.
Per visą 268,5 km trasos ilgį Šešupė nukrinta 113 m (ΔH-0,42). Pats didž. kritimas yra tarp 248,7 ir 241,2 km, kur 7,5 km ilgio ruože upė nukrinta 14,5 m (ΔH-1,93). Anksčiau Šešupės hidroenergetiniai resursai buvo plačiai naudojami - veikė 9 jėgainės (29 m slėgimo). Šiuo metu tebedirba tik Antanavo HE.
Vagos pl. (m) aukštupyje 8-15 m, žemupyje - 20-30; gl. atitinkamai - 0,5-1,0 m, 1,0-2,0 m. Krantai beveik visur sausi, tinkami stovyklauti, vietomis pliki, kai kur apžėlę karklų krūmais. Maršrutas nesudėtingas. Kliūčių, išskyrus užtvankas ir nedideles rėvas bei seklias brastas, nėra. Kelionę Šešupe galima pradėti: a) Liubavo mstl., esančiame nuo Lietuvos-Lenkijos sienos 1,5; b) didž. Sūduvos ež. kelionė bus gerokai ilgesnė ir įdomesnė, nes praplauksime didelius, žuvingus vandenis, tarp jų Žuvinto ež. rezervatą.

ŠEŠUPĖS MARŠRUTINĖ JUOSTA

269 k LIUBAVAS - mstl., apyl. ir kol. centras. Šiaurės rytuose, Trumpinių k., gimė Lietuvos TSR liaudies rašytojas A. Venclova (1906-1977).
268 d Šelmenta (L-16) atiteka iš Lenkijos, iš didoko Kiesioniškio ež., prateka Didįjį (F-317,5), Mažąjį (F-169) Šelmento, Ilgelio (F-14) ir Kupovo (F-31) ež. Kiek tolėliau Santaka, Tribarčiai.
266 k Graužė (L-10), Grandai, žemiau - Zigmantavas. Kadaise ties buv. Zigmantavo dvaru, kad upės srovė negriautų krantų, buvo įrengtas vandens metiklis. Dabar toje vietoje yra nedidelis, nesunkiai praplaukiamas slenkstelis.
257 d Miluiciškiai. Upės srovė kiek sulėtėja - prasideda buv. Kalvarijos malūno užtvanka.
255 Buv. Kalvarijos malūno užtvanka; visi įtvarai tvirti ir sveiki, tik vandens reguliavimo skydai išimti. Plaukti tiesiog viduriniu lataku, kuriame srovė gana stipri, bet pusmetrinis slenkstis peršokamas.
254 KALVARIJA - mst, apyl. centras, vandens matavimo punktas; Alytaus-Kapsuko pln. tiltas, glžk. st. Tai viena iš senesniųjų Sūduvos gyvenviečių. K. kalėjime kalėjo Lietuvos revoliucinio judėjimo vadovai V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis ir kt.
K. gimė, čia lankė pradinę m-lą žymus LKP veikėjas, vienas iš fašistų nužudytų keturių komunistų - J. Greifenbergeris (1898-1926).
249 k Dambauka; d Santaka. Čia upė pradeda riesti dvigubą kilpą į š. v. ir vėl į š., d krante ,,Tarybų Lietuvos", k – “Bangos” kol. laukai.
245 d Kirsna (L-28), Pašešupiai. Kirsna atiteka is didoko (F-170 ha) Rimiečio ež. ir beveik padvigubina Šešupės nuotėkį.
244 Šioje vietoje numatyta statyti ,,Želsvelės" kol. tvenkinio užtvanką, skirtą laukams drėkinti. Vandenį gaus ,,Tarybų Lietuvos", ,,Bangos" ir ,,Kovo 8-osios" kol. Patvankos H-13 m, tvenkinio F-351 ha. Užtvanką pastačius, pasikeis ir Šešupės hidrografinis režimas, suvienodės jos metinis nuotėkis.
243 k Lakinskai, Alytaus-Kapsuko-Kazlų Rūdos glžk. tiltas, buv. Kalvarijos HE užtvanka. Čia laivelius reikia persinešti krantu. Prieš pat glžk. tiltą d krante yra piliakalnis. Tvenkinio pakrantėje įrengta poilsiavietė, tvenkinyje įveista žuvų,
233 d Želsvelė (L-3) teka iš ilgo (L-4,1, F-256) Žaltyčio ež., kuriame, kaip ir Žuvinte, vasaroja ir peri gulbės nebylės. Krosnos-Liudvinavo vieškelio tiltas. Toliau iki pat Sasnos upė vingiuoja tiesiog į š.
230 k BUKTA - paukštininkystės t. ū. centras. Dešinėje upės pakrantėje Buktos-Žaliosios miškai.
225 k Šimuliai, Dalginė. Abu kaimai priklauso Žemaitės kol.
218 k Sūduonia (L-20). Manoma, kad senovėje S. upė skyrusi jotvingius ir sūduvius.
LIUDVINAVAS - apyl. ir Žemaitės kol. centras; per upę tiltas. Buv. Liudvinavo malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.
216 d Dovinė (L-47) teka iš Dusios ež. (F-2334 ha), dideliu nuotėkiu gerokai papildo seklius Šešupės vandenis. Jos baseinas (F-588,7 km²) yra vienas iš ežeringiausių visoje Lietuvoje.
213 d NETIČKAMPIS — ,,Šešupės" kol. centras, įsikūręs gražiai sutvarkytoje mūrinėje kol. gyvenvietėje.
209 d Nartelis. Upės tėkmė pamažu rimsta ir gilėja - prasideda Kapsuko tvenkinio patvanka. Kiek toliau - Liucinavas.
203 k Kumelionys; Kapsuko tvenkinio k krante stūkso Kumelionių piliakalnis; d parkas, paplūdimys, 90 ha tvenkinyje įveista žuvų.
Puskilometriu žemiau -  k buriavimo klubo laivų elingai.
202 Kapsuko tvenkinio užtvanka: H-10 m, tvenkinio F-90 ha; putliųjų verpalų gamyklos siurblinė, per užtvanką patogiau keltis k krantu, nes čia yra cementiniai laipteliai iki pat žemutinio bjefo; užtvanka eina Kvietiškio-Kalvarijos pln. tiltas.
201 d KVIETIŠKIS - Kapsuko mst. p. dalis, t. ū. technikumas, įsikūręs buv. Kvietiškio dvaro valdose; per upę Kazlų Rūdos-Kapsuko-Kalvarijos glžk. tiltas. 50 m prieš tiltą sekli brasta, aštrių akmenų slenkstelis; laivelį geriau persivesti d puse; žemiau tilto - vėl sekli brasta, fv. k. Toliau upė rimsta ir gilėja -prasideda buv. Kapsuko HE užtvankos patvanka.
200 k Uosupelis (L-10), Tarpučių priemiestis; d Jevonis (L-6), Kapsuko mst. centras. Per upę I. Černiachovskio ir J. Gagarino g-vių tiltai. Tarp tiltų upė patvenkta buv. Kapsuko HE užtvankos (H-4 m); keltis k krantu; rekonstruotose elektrinės patalpose dabar įsikūrusi elektros tinklų įstaiga.
KAPSUKAS - didž. Užnemunės miestas, smarkiai augantis pramonės centras. Lankytini objektai: tarybinių karių kapinės, kuriose palaidoti Tarybų Sąjungos Didvyriai G. Guseinovas, V. Balandinas, miesto kapinės, kuriose yra rašytojų Žemaitės, P. Armino-Trupinėlio, revoliucionierių seserų Laukaityčių kapai; kraštotyros muziejus.
Kapsuke gimė, gyveno, mokėsi ir dirbo daug Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų, revoliucionierių. Marijampolės gimnazija (įsteigta 1866) išugdė daug garsių revoliucionierių, kultūros veikėjų. Joje mokėsi V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis, J. Adomaitis-Šernas, J. Jablonskis, J. Basanavičius, V. Kudirka, S. Matulaitis, V. Pietaris, P. Vaičaitis, J. Mačys-Kėkštas, A. Kriščiukaitis-Aišbė, P. Mašiotas, V. Mykolaitis-Putinas, A. Venclova ir daug kitų žymių žmonių. Plačiau apie Kapsuką rašoma kn. R. Pačėsa, J. Sideravičius Kapsukas - Sūduvos širdis, V., 1970.
198 d Karolaukis, profesinė technikos m-la; kiek žemiau - Kuktiškiai; k MOKOLAI - vieno iš geriausių respublikoje I. Černiachovskio kol. centras.
197 d Kidoliškiai; d Pietariai. Čia, kur Šešupė teka per derlingiausias Sūduvos žemes, upės pakrantėse kiekvienas žemės rėželis taupiai naudojamas. Tik už 3 km. prasidės Šunskų giria.
190 d Puskelniai. Buv. HE neveikia, užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti; k Puskepuriai.
177 d Sasna (L-21). Šešupė po didelio vingio pakrypsta tiesiog į š.
175 k Gavaltuva, veikiančios Antanavos HE 5,5 m aukščio užtvanka, keltis k pakrante.
172 k Domeikai; d Nendriniai; Šešupės krante yra akmens amžiaus stovykla ir X-XIII a. kapinynas.
168 k ŽIŪRIAI (Gudeliai) - rašytojo V. Pietario (1850-1902) gimtinė.
164 d Antanavos-Lygumų kol. centras. 
161 k Bebrininkai. Kairėje pakrantėje telkšo pasagos formos žiogis.
158 k Rausvė (L-49). Piliūnai, V-VI a. piliakalnis.
Piliūnų k. valstiečio J. Voveraičio namuose 1918 spalio mėn. įvyko pirmoji LKP(b) Marijampolės apskr. partinė konferencija, vadovaujama J. Zonelio.
153 d PILVIŠKIAI - mstl., apyl. centras, įsikūręs Šešupės ir Pilvės (L-57) santakoje; pln. Pilviškiai-Vilkaviškis ir glžk. Kazlų Rūda-Kybartai tiltai.
150 d Višakis (L-45). Toliau ligi pat Grigaičių miško upės pakrantės plikos, visur dirbami laukai, pievos, ganyklos.
135 d Stoškai; Skliausčiai - pažangaus Amerikos lietuvių rašytojo V. Jakščio-Seno Vinco (1880—1961) gimtinė.
134 d Milupė (L-17). Prasideda Grigaičių miškai.
126 d Nenupė (L-21), Norvaišai. 
118 d Pustauniškiai; k vešlūs spygliuočių miškai - geros vietos postoviui, nakvynei.
115 Kudirkos Naumiesčio HE užtvanka, keltis k krantu; Šakių—-Kybartų pln. tiltas. Buv. elektrinėje įsikūrė MSV. KUDIRKOS NAUMIESTIS - mst, Būblelių apyl. centras, įsikūręs Širvintos ir Šešupės santakoje, viena iš seniausių Sūduvos gyvenviečių. Didžioji miesto dalis ir centras yra Šešupės k krante; d Meištai (buv. kaimas). Naumiestis susijęs su lietuvių kultūros veikėjo V. Kudirkos (1858-1899) veikla. 1934 miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Aikštėje pastatytas paminklas V. Kudirkai (skulpt. V. Grybas), 
Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu Naumiestis buvo svarbus lietuviškų knygų ir laikraščių, spausdinamų Rytų Prūsijoje, persiuntimo punktas.
113 Vandeningiausio Šešupės intako Širvintos (L-44) ž. Ši upė visu trečdaliu padidina Šešupės nuotėkį (Q-8); ji paplatėja ir pagilėja, galima plaukti bet kuriuo metu, nepaisant aukščiau esančių jėgainių bei vandens nuotėkio reguliatorių.
105 k Kubilėliai. Ant vaizdingo Šešupės kranto stovi memorialinis akmuo, žymintis karo audrų sunaikintą kalbininko J. Jablonskio-Rygiškių Jono (1860-1930) gimtinę.
103 d Senas Bajoraičių k. 1941 birželio 22 d. ties šia vieta įvyko tarybinių pasieniečių kautynės su vokiečių kariuomene.
93 k Ilgiausio Šešupės intako Novos (L-69) ž., Panoviai. Novos upė skiria kapsus nuo zanavykų (užnoviečių).
91 d Šilgaliai.
86 d Aukspirta (L-2) - gana srauni upelė .(ΔH-1,29).
82 k Oziornaja (Ežerupė) (L-14).
78 d Siesartis (L-61), Juškakaimiai. Toliau, už 3 km, k prasideda didelis Veškelių, d - Baltųjų miškas.
62 d Jotija (L-48) teka lygiagrečiai su Nemunu. Nuo jos ž. tiesia kryptimi iki Nemuno tik 6 km, iki Jurbarko - 12 km. Toliau Šešupė įteka į Kaliningrado sr. teritoriją.
51 k Staraja (Alksnupė) (L-19), Vysokoje (Alksnupėnai). Kiek toliau nuo upės plyti drėgnos girios.
46 d KRASNOZNAMENSKAS (Lazdynai) - rj. centras; tiltas. Maždaug 150 m žemiau tilto, k krante, apleistas storasienis HE pastatas, 3 m aukščio užtvanka. Dabar vanduo teka ne tik per avarinę pralaidą, bet ir per kaskadinę užtvanką. Kai vanduo aukštas, po žvalgybos gal ir galima avarine pralaida praplaukti; laivelius apsinešame d pakrante. Hidroelektrinės vandens saugykla nedidelė, beveik tokia pat, kaip ir Kapsuko HE. Žemiau užtvankos, žymiai išplatėjusioje upės vagoje, keletas nedidelių salelių, apaugusių karklų krūmais.
41 d Sojuznyj (Prūdupė) (L-5).
33 k.Čiornaja (Balupė) (L-10), buv. Tupiai. Dešinėje pakrantėje Nemanskojės (Trapėnų) miškai (iki pat Nemuno).
28 k Stok (Liepupė) (L-6), Zelenolesjė (Gatbraščiai).
14 d Senos plytinės pastatai; d tebesitęsia Nemanskojės (Trapėnų) miškai. Upėje viena kita nedidelė rėva, sekli brasta, žema salelė.
12 k Buv. Veberai, lentpjūvė.
10 k Timofejevas (Mankštymai).
6 k Lesnojė (Lankininkai), Nemano (Ragainės)-Nemanskojės (Trapėnų) vieškelio tiltas.
5 k Buv. Raudžiai. Upės pakrantėse tankūs karklų krūmai.
1 d Kilometro ilgio senvagės atsišakojimas (žiogis), anksčiau buvęs laivų bei plukdomų sielių uostas.
Šešupė ramiai įsilieja į Nemuną 85,4 km nuo jo ž. 1891 reguliuojant Nemuno vagą, Šešupės ž. atsidūrė 1 km aukščiau.

<< Į TURINĮ >>