<< Į TURINĮ >>

PRATARMĖ

Viena iš poilsio formų – turizmas bei kelionės. Keliaudami žmonės siekia naujų įspūdžių, žinių, nuodugniau susipažįsta su kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Turizmas plečia žmonių bendravimą, internacionalinį auklėjimą, todėl partija ir vyriausybė turizmą laiko svarbiu ideologinio darbo baru ir skiria jam nuolatinį dėmesį.
Vandens turizmas mūsų respublikoje yra populiari turizmo forma. Lietuva – tūkstančių ežerų ir upių kraštas. Nedidele valtele ar baidare galima apkeliauti visą respubliką, nes daugelis ežerų, ypač rininio tipo, pertakais bei upėmis jungiasi vienas su kitu. Iš 378 ,,Lietuvos TSR upių kadastre" aprašytų upių vandens turizmui tinka apie 80.
Lietuvos vandens turizmo kelių hidrografijoje pastaraisiais metais įvyko nemaža pasikeitimų: suiro daugelis senųjų nenaudojamų jėgainių (malūnų, hidroelektrinių) užtvankų, statomos naujos vandens saugyklos, kuriose pavasario polaidžio metu sukauptas vanduo bus naudojamas ne tik nuotėkio lygiui reguliuoti, bet ir pramonei, laukams drėkinti, žuvininkystei, rekreacijai.
Naujojoje knygos ,,LTSR vandens turistų keliai" laidoje fiksuojami ne tik hidrografiniai pasikeitimai, bet, daugeliui turistų pageidaujant, praplėstas ir maršrutų skaičius. Tad iš didesnio maršrutų kiekio turistai galės pasirinkti patį tinkamiausią: pradedantieji – trumpesnį ir lengvesnį, antrinius, tretinius ir net ketvirtinius ramių, be didesnių kliūčių upių intakus bei mažesnius ežerėlius, labiau prityrę – sudėtingesnius, II sudėtingumo kategorijos arba ,,originalius", nepramintų takų maršrutus.
Šioje knygoje trumpai aptarti įdomesni Lietuvos bei kai kurie Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities upių bei ežerų, ežerynų maršrutai, nurodytas jų trasų ilgis, sudėtingumo kategorija, apytikris atstumas tarp atskirų vietovių, tinkamiausias sezonas, kelionės trukmė plaukiant populiariausia vandens turizmo priemone – sudedamąja baidare normaliomis meteorologinėmis sąlygomis (ne prieš stiprų priešpriešinį vėją¹). Tinkamesnės vietos nakvynei nurodytos tik tose trasose, kurių pakrantės pelkėtos, apaugusios krūmokšniais arba skardingos, labai nepatogios išlipti; nurodytos ir trumpalaikės turistų stovyklavietės Nacionaliniame parke bei įvairiuose draustiniuose. Plečiantis gamtosaugai, tokių poilsiaviečių atsiras vis daugiau ir daugiau.
Kai kurių didesnių upių – Nemuno, Neries, Šventosios, Šešupės, Merkio, Minijos, Dubysos, Žeimenos, Baltosios Ančios - maršrutai gana detaliai aprašyti atskirose knygose. Nemaža literatūros yra ir apie respublikos miestus, esančius prie aprašomųjų trasų. Siekiant aprašyti kuo daugiau maršrutų, prie upių esantys objektai knygoje apibūdinti labai glaustai. Turistą bene labiausiai domina upės ar ežero hidrografinė charakteristika. Todėl šie duomenys (pagal 1979 m. padėtį) visų pirma ir pateikiami².
Knygoje nenurodytas kelionės grafikas. Jį, kaip ir konkretų kelionės maršrutą, susidarys patys turistai, atsižvelgdami į savo fizinį pajėgumą, kelionės priemones, pobūdį ir sudėtingumą, meteorologines sąlygas ir daugelį kitų faktorių.
Tikslinant maršrutų aprašymus, ypač apibūdinant naujuosius maršrutus, autoriui padėjo vandens turizmo entuziastai, įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai.
Autorius dėkoja prisidėjusiems parengiant knygą: J. Gurevičiūtei (Klaipėda), pateikusiai Šventosios (Baltijos jūros), Šešuvio, Akmenos ir Ančios, G. Uginčiui (Vilnius) – Šalčios, Visinčios, Virintos, Luknelės – Peršokšnos ir Rico – Silo ež., F. Butkui (Mažeikiai) – Vadaksties, G. Visockui (Klaipėda) – Akmenos – Danės maršrutų trasų aprašymus; turistams M. Ankudavičiui, A. Saliui (Kaunas), J. Beinortai (Panevėžys), V. Kulbiui (Vilnius), V. Rimkui (Užventis), J. Jablonskiui (Kaunas), Melioracijos ir vandens ūkio ministerijos Vandens apsaugos valdybos vyr. inžinieriui A. Kondratai, Valst. gamtos apsaugos komiteto inspektoriams: Plungės rj. – J. Balsiui, Biržų rj. – J. Baronui, Telšių rj. – K. Gulbiui, Lazdijų rj, - S. Lajauskui, Molėtų rj. – B. Kavaliauskui, padėjusiems patikslinti kai kurių maršrutų trasų aprašymus. Autorius dėkingas rankraščio recenzentui doc. J. Čepelei už pastabas ir pasiūlymus.

¹Suprantama, plaukiant kitomis, mažiau paslankiomis priemonėmis (pripučiamomis valtimis, valtimis, plaustais), atviruose vandenyse pučiant stipresniam priešpriešiniam vėjui bei kiek ilgėliau apsistojant prie atraktyvesnių turistinių objektų, nurodyto laiko nepakaks.
² Kokiais objektais turistai daugiausia domisi? Apie tai archit. k. G. Daniulaitis ir archit. J. Bučas ,,Mūsų gamtos" žurnalo 1979 m. Nr. 6 rašo: „Pagal Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo instituto (LSAMTI) tyrimo duomenis turistus daugiausia domina architektūros paminklai. Jeigu jų atraktyvumą (patrauklumą) prilygintume vienetui, tai muziejų ir gražių vietų atraktyvumas būtų 0,8, istorijos paminklų – 0,65, gamtos paminklų – 0,6, dabartinės architektūros objektų – 0,5. Mažiau įdomūs turistams yra pramonės ir žemės ūkio objektai. Jų atraktyvumas – 0,"'.

<< Į TURINĮ >>