<< Į TURINĮ >>

VIŠTYTIS-KALININGRADAS-KLAIPĖDA

(Pregolio (Priegliaus) baseino ež., upėmis, Nemuno baseino upėmis ir Kuršių mariomis)

RTFSR Kaliningrado sr. įkurta 1946 m., sutriuškinus fašistinę Vokietiją ir sunaikinus šimtmečiais gyvavusį jos agresijos židinį - buv. Rytų Prūsiją.
Kelias per Kaliningrado sr. prasideda kalvotesnėje Lietuvos vietoje, Vištyčio ež. rajone, ir baigiasi žemiausiame taške - Kuršių mariose. Srities teritorijoje daug ež. ir pelkių. š. v. dalyje, tarp Polesko, Sovetsko ir Klaipėdos, yra Nemuno žemupio žemuma (aukštis - 2-4m), susidariusi iš Nemuno deltos sąnašų. Kaliningrado įl. (Aistmarių) pakrantėje yra antra žemuma, susidariusi iš Priegliaus deltos sąnašų.
Sis kelias bus ypač įdomus istorikui, besidominčiam senųjų lietuvių (aisčių) tautos genčių proistore. Šiame krašte išleista pirmoji lietuviška knyga - M. Mažvydo ,,Katekizmas" (1547) ir pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys - K. Donelaičio ,,Metai".

MARŠRUTINĖ JUOSTA VIŠTYTIS-KALININGRADAS-KLAIPĖDA

Vištytis tyvuliuoja Sūduvos aukštumos š. v. dalyje, vad. Pavištyčio-Gražiškių-Vižainio-Geldapės aukštumoje, Lietuvos TSR ir Kaliningrado sr., už 3 km į š. nuo Lenkijos LR sienos. Ež. priklauso Priegliaus baseinui. Atskiros vietos čia iškyla daugiau kaip 280 m virš jūros lygio. Tai Bladuvos kalnas (309), Vižainio aukštuma (299), prie pat Lenkijos sienos - Stankūnų kalnas (287) ir Pavištyčio kalnas (284). Nuo Pavištyčio kalno viršūnės atsiveria Vištyčio ež˛. panorama. Tai vaizdingiausias Sūduvos aukštumos kampelis.
Vištyčio ež. visu 8,4 km ilgiu ištįsęs iš š. v. į p. r. (F-1787,0, didž.pl-4,3, gl-50,0, P-26). Lietuvai priklauso tik 39,8 ha š. v. pakraščio, kita dalis (1747,2 ha) yra Kaliningrado sr. teritorijoje.

30 schema. Vištyčio ežeras

Tai visų Lietuvos vandens turistų kelių aukščiausia vieta ( V-172,4). Į Vištytį įteka keletas upelių: Juodupė (iš Pabindžio ir Naudų ež.), Užkalnė (iš Vižainio ež.), Grybingirys ir kt. šiaurrytiniame Vištyčio ež. pakraštyje įsikūręs VIŠTYČIO mstl. - apyl. ir t. ū. centras.
Vistyčio ež. forma pailga, su gilia įl. bei pusiasaliu š.v. pakraštyje. Krantai daugiausia žemi. Pietvakarinėje pakrantėje yra gražus, sausas pušynas - patogi vieta poilsiui, nakvynei. Ež., be kitų gėlavandenių žuvų, gausu seliavų, ungurių, šamų, lydekų. Lietuvai priklausanti ež. dalis skirta mėgėjiškai sportinei žūklei.
Iš Vištyčio ež. š. galo išteka Pisa. Jos versmėmis laikant Pabindžio ež., visos upės ilgis - 120,3 km; V  versmėse - 243 m, ž. - 15 m;  ΔH-2,07, t. y. 11 kartų didesnis negu Nemuno ir 3 kartus - negu Merkio. Tačiau ΔH labai netolygiai pasiskirstęs: versmėse - Vištyčio ež. ΔH-11,5, Vištyčio ež. - Romintės ž.  ΔH -2,3, Romintės ž.-Pisos ž. ΔH-0,7. Dideli upės hidroenergetiniai resursai buvo gana intensyviai naudojami - upės trasoje dirbo 9 jėgainės su maždaug 40 m aukščio slėgimu. Be šių dirbtinių kliūčių - jėgainių užtvankų ir karo metu susprogdintų tiltų sankritų, ypač upės aukštupyje, kuris beveik negyvenamas, - yra gana daug natūralių: medžių sankritų, sąvartų, užkamšų, seklumų, nedidelių rėvų ir didelių akmenų. Dėl to šis maršrutas tinka plaukti tik lengvomis valtelėmis ir baidarėmis ³⁶.

96³⁷ Pisos ištakas iš Vistyčio ež. š. galo; d VIŠTYČIO mstl., k Kalvaičiai. Ištake laivelį reikia persikelti per 2 m aukščio užtūrą, kuria eina Vištyčio-Beibelių (Nesterovo kol. IV brigada) vieškelio tiltas. Pradžioje, iki Beibelių malūno patvankos, upė sekloka, srovė srauni.
93 Beibelių malūno (buv. HE) 8 m aukščio užtvanka, laivelius patogiau neštis k krantu. Užtvanka eina Uvarovo (Grigališkių)-Beibelių-Nevskojės (Pilupėnų) vieškelio tiltas.
Žemiau Beibelių malūno upė įkrenta į siaurą ir gilų slėnį, kurio statūs šlaitai apaugę lapuočių mišku. Šios vietos kraštovaizdis labai panašus į Šventosios Velnynę prie Antalieptės. Tik čia mažiau akmenų ir rėvų, srovė lėtesnė. Tai dešimtmečiais žmonių nelankytos ,,džiunglės" - tankios užvartos, senų medžių sankritos bei užkamšos.
91 d Lukjanovka (Dumbliai) yra aukštame gilaus slėnio krante.
87 Upėje medinio tilto sąvartų liekanos; k buv. Didžiųjų, Grigališkių k. sodybų liekanos. Upės slėnys kiek paplatėja, krantai slėsnesni. Iki kitos užtvankos upėje kliūčių nėra.
82 KALININAS (Mielkiemis) - apyl. ir t. ū. centras. Upė vėl įnyra į gilų ir siaurą slėnį; vėl sąvartos, užkamšos, seklumos, akmenys, rėvos.
Vieškeliu nuo Kalinino ligi ČYSTYJE PRUDY (TOLMINKIEMIO) - lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio kapo - tik 9 km³⁸. Greta Tolminkiemio dar tebeošia Samanynų ir Peledžių sodybų ąžuolai, klevai ir liepos, sodintos K. Donelaičio ,,Metuose" apdainuotų būrų. Ant neaukšto kalnelio yra poeto kapas - restauruota Tolminkiemio bažnytėlė. Buv. Tolminkiemio bažnytėlėje 1979 įsikūrė K. Donelaičio memorialinis muziejus.
Muziejuje yra du aukštai ir kripta (rūsys), Pirmojo aukšto eksponatai pasakoja apie poeto gyvenimą, jo epochą. Antrajame aukšte parodų salė. Kriptoje - skulptūrinis K. Donelaičio portretas ir juodo marmuro antkapis, kuriame įrašyta: ,,Kristijonas Donelaitis 1714-1780". Čia ilsisi poeto palaikai.
75 Repino kol. (Egliniškiai), neveikiančio vandens malūno 5 m aukščio užtvanka, persikeliama k krantu.
Upė vis dar teka giliu kanjonu. Kiek žemiau - aukštas Nesterovo (Stalupėnų)-Goldapo (Geldapės) glžk. tiltas. Upėje aštrios gelšb. tilto sąvartos, per kurias laivelį reikia persivaryti.
73 Seno vandens malūno griuvėsiai, užtvankos pylimas išgriautas, praplaukti galima laisvai.
71 Vieškelio Čkalovas (Matiškiai)-Nesterovas (Stalupėnai) tiltas. Upės slėnys jau platesnis.
68 d Brodnajos (Laukupės) ž.; upė lygiagrečiai atiteka nuo Vištyčio-Pajavonio aukštumos. Upės šlaitai jau žemi, srovė lėta; pakelėje vis dar pasitaiko užkamšų.
66> d Medrečevas (Gavėnai). Upė keičia kryptį: tekėjo į š., dabar - į v.
61 d Iljušino (Rickėnai) t. ū.; didelio vandens malūno 5 m aukščio užtvanka, persikelti k krantu.
48 k Dalnoje (Žirgupėnai); upę pertveria tiltas. Upėje prasideda vadinamosios Gumbinės seklumos.
46 k Ruskajos (Rudupės) ž. Maždaug už 35 km prie šios upės k intako Šventytės yra Čystyje Prudy (Tolminkiemis).
44 Vieškelio tiltas. Šiuo vieškeliu (už 3 km) galima pasiekti K. Donelaičio gimtinę - buv. Lazdynėlius.
42 d PODGOROVKA (PRŪSIŠKIAI) - apyl. centras, Kybartų-Kaliningrado glžk. tiltas. Toliau iki pat Kaliningrado, čia priartėdamas, čia vėl nutoldamas, šis glžk. bėga k upės pakrante. Upėje aštrios susprogdinto tilto sankritos.
39 k Krasnajos (Romintės) ž.; upė teka iš Duobių ež., nuo Vištyčio. Šiam intakui įtekėjus, Pisos nuotėkis beveik padvigubėja. Upė baigia leistis nuo Vištyčio aukštumos.
GUSEVAS (GUMBINĖ) - rj. centras, įsikūręs Pisos-Krasnajos santakoje. 2 m slėgimo HE užtvanka. Miesto centre daug parkų, želdinių. Jei grupė bijo sunkesnio kelio, žygį galima pradėti nuo Gusevo (Gumbinės). Tokiu atveju maršrutas sutrumpės apie 70 km.
32 FURMANOVAS (SODEIKIAI) - apyl. centras. Gilios upės krantai vėl aukšti. Prasideda Černiachovskio (Įsručio) HE patvanka.
24 d PRIOZERSKOJĖ (GERVIŠKĖNAI) - apyl. centras, vieškelio Priozerskojė (Gerviškėnai)-Apočko (Laugaliai) tiltas. Kiek žemiau - Černiachovsko (Įsručio) HE 2 m aukščio užtvanka; persikelti k pakrante. Žemiau HE upėje yra keletas nedidelių rėvų.
13 KRASNOPOLIANSKOJĖ (DVARISKIAI) - apyl. centras.
8 k Zeliony Boras (Kumečiai); d Lesnojus (Trakininkai). Kiek žemiau vieškelio Timofejevas (Tamoviškiai)-Solovjovas (Zigmantai) tiltas. Upėje nedidelės rėvos.
Pisa įteka į Angrapą (Ungurą) 10-ame km nuo šios ž. į Prieglių; d Unguros krante kadaise yra buvęs pasakiškasis Kampasvykalnis, ant kurio stovėjusi pilis.
Angrapa (Ungura) - vienas iš didesniųjų (L-169) Priegliaus intakų, teka iš didelio (F-10400 ha) Mauerio (Mūro) ež., esančio Mozūrų ežeryno labirinte Lenkijos Liaudies Respublikoje.
Pisai įtekėjus į Angrapą, upės vandenys vėl padvigubėja: dabar ji tokia pat, kaip Neris prie Vilniaus. Toliau iki pat Černiachovsko (Įsručio) upė vingiuoja dideliais vingiais. Vagoje nemaža didelių akmenų, rėvelių. Dugnas kietas, žvirgždėtas, srovė greita. Svariame vandenyje nardo kiršliai, šlakiai ir upėtakiai.
6³⁹ d Timofejevas (Tamoviškiai).
4 d MIČIURINAS - kol. centras. Kiek žemiau - Sovetsko (Tilžės) - Černiachovsko (Įsruties) glžk. tiltas. Toliau prasideda ČERNIACHOVSKO (ĮSRUTIES) mst. - rj. Centras, įsikūręs Angrapos-Instruties (Įsruties)-Pregolio (Priegliaus) santakoje. Mieste upę pertveria du tiltai ir 1,5 aukščio HE užtvanka, per kurią patogiau keltis laivelius nuleidžiant per užtvanką. Tai trečias pagal didumą Kaliningrado sr. miestas. Jam suteiktas I. Černiachovskio vardas. Didžiajame Tėvynės kare gen. I. Černiachovskis vadovavo 3-iajam Baltarusijos frontui. To fronto junginių kariai 1944 liepos 13 d. išvadavo Vilnių, o vėliau ir visą respublikos teritoriją. Kovose prie Karaliaučiaus generolas buvo sunkiai sužeistas, o po poros dienų mirė (1945 vasario 20 d.). Palaidotas Vilniuje, aikštėje, pavadintoje jo vardu, kurioje pastatytas ir paminklas.
1 k Gandruonės ž. Kanalizuotame šios upės žemupyje bei Įsruties ež. įrengtas aukštutinis Priegliaus uostas.
Angrapa įteka į Pregolį 126,7 km nuo jo ž. Pregolio aukštupys iki Įsruties mst. buvo vadinamas Įsrutim. Pregolis - žemumų upė, rami, gili, ištisai kanalizuota, laivuojama.

³⁶ Vykstant šiuo maršrutu, patartina pasiimti gerą bangų uždangalą (tentą) įr bures, kurios labai pravers ne tik dideliame Vištyčio ež., bet ir Kuršių mariose.
³⁷Kilometražas nuo Pisos ž.
³⁸K. Donelaičio memorialinio muziejaus kelio orientyras: pradžioje reikia eiti pagal A 255° ligi Rudupės d intako Šventytės versmių, toliau - tarp neaukštų kalvų kalvelių besirangančio šio upelio slėniu iki pat Tolminkiemio.
³⁹Kilometražas nuo Angrapos ž.

122⁴⁰ k Novojė Derevnia (Mažieji Bubainiai).
117 k BEREŽKOVSKOJĖ (DIDIEJI BUBAINIAI) - apyl. centras, kiek žemiau - Zaovražnojė (Švogeriai).
114 d Gremečės (Druojos) ž.
111 k Podgornaja (Pakalnė); šliuzas Nr. 5; 1,5 m patvanka. Už persikėlimą šliuzais (šliuzavimą) mokėti nereikia, tačiau pats persikėlimas užtrunka apie valandą, tuo tarpu per žemas (1,5 m) šliuzų užtvankas laivelius galima persikelti daug greičiau.
105 k Meždurečė (Norkytai); d Sirenevka (Simonėnai); upę pertveria gelžb. tiltas.
103 k Šliuznojė (Vainotėnai); šliuzas Nr. 4.
97 d Gluškovas (Varniai); šliuzas Nr. 3; toliau - Kudriavcevas (Plybiškiai).
89 d Teplakiai (Talpakiai); šliuzas Nr. 2; per upę aukštas gelžb. tiltas.
79 Šliuzas Nr. 1. Upė visą laiką vingiuoja dideliais vingiais.
73 k ZNAMENSKO (VĖLUVOS) glžk.st. Už 1 km - ilgiausio (L-289) Pregolio (Priegliaus) intako Lavos (Alnos) ž. Znamenskas; per upę metalinis tiltas.
Alnai įtekėjus, Priegliaus vandenys dar labiau ištvinsta: čia Prieglius toks pat, kaip Nemunas žemiau Kauno. Upės krantai jau žemi, apaugę karklais. Kraštovaizdis vienodas, neįdomus.
Vėluva - sena prūsų (notangų) gyvenvietė. Apie 40 km į p. nuo Vėluvos, Alnos pakrantėje, buvo notangų Manto Beseledos pilaitė. Jo sūnus Herkus vadovavo didžiajam prūsų sukilimui (1260-1274).
59 d Ištisai kanalizuotos Deimenos (Deimės) ž. Šia upe (kanalu) Kaliningradas vandens keliu susisiekia su Klaipėda. GVARDEISKAS (TEPLIUVA) - rj. centras, įsispraudęs Deimenos-Pregolio santakoje; upes pertveria senieji tiltai per Pregolį ir Deimeną. Gvardeiske (Tepliuvoje) yra išlikusi senoji pilis (XIII a.).
49 d Ušakovas (Kremitai).
41 d Pakrantėje atsišakoja Pregolio senvagė, prasideda Pregolio delta. Toliau iki pat ž. į Kaliningrado įl. (Aistmares) upė tiesi, rami ir gili.
22 KALININGRADAS (iki 1946 Karaliaučius, vok. Konigsberg) - sr. centras. Miestas lietuvių kultūros istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį. Senajame K. universitete mokėsi daug lietuvių raštijos ir kultūros veikėjų.
1945.IV.9 Raudonosios armijos 3-iojo Baltarusijos fronto kariuomenė, vadovaujama maršalo A. Vasilevskio, miestą užėmė. Potsdamo konferencijos (1945) nutarimu K. perduotas Tarybų Sąjungai.
K. verta pamatyti Pergalės alėją su didingu V. Lenino paminklu, Herojų aikštėje esantį blindažą, kuriame 1945 balandžio 9 d. buvo pasirašytas kapituliacijos aktas, Pergalės paminklą, sukurtą lietuvių skulptorių (I. Mikėno, B. Pundziaus, R. Jakimavičiaus, P. Vaivados), F.Šilerio paminklą, I. Kanto kapą prie K. katedros griuvėsių, Kraštotyros ir Gintaro muziejus, zoologijos ir botanikos sodus, M. Kalinino parką.
Turint laiko, patariama aplankyti už 50 km į v. nuo miesto esantį Jantarnį (Palmininkus), kur yra didž. pasaulyje gintaro kasyklos.
Per 11 dienų nesunkiai nuplaukus 223 km, kelionę galima baigti Kaliningrade ir, susikrovus mantą į sunkvežimį arba traukinį, grįžti namo. Tuo pat keliu grįžus atgal į Deimenos ž., galima keliauti toliau iki pat Klaipėdos trimis skirtingais variantais.

⁴⁰Kilometražas nuo Priegliaus ž.

DEIMENOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

37⁴¹ Deimenos atsišakojimas. Deimena ištisai reguliuota ir jungia Prieglių su Kuršių mariomis bei Nemunu. Ji įteka į Kuršių marių p. r. pakraštį 16,5 km nuo Nemanyno ž. Upės slėnys slėsnas, 1-1,5 km pl., vaga - 1,5-2 m gl., 45 m pl. Per visą 37,1 km ilgį upė nukrenta tik 0,6 m -  vanduo beveik stovintis.
29 k Jastrebkiai (Liškiai). Upė teka plačia terasa, kurioje matyti kultūrinės pievos. Krantai žemučiai, drėgni, netinkami nei postoviui, nei nakvynei.
24 d Grigorjevka (Mygiškiai); k SLAVINSKAS (Didysis Goldbachas) - apyl. centras.
22 k Brastgrabės atšaka, kuri už 18 km įteka į Kuršių marių Gandrų įl.
21 k Ivanovka (Keiliai); d Izobilnojė (Lankiškiai).
16 k Rečkiai (Stelinai). Upės krantai jau aukštesni ir sausesni, vietomis pasipuošę nedideliais miškeliais.
12 Sovetsko (Tilžės)-Polesko (Labguvos) pakeliamasis glžk. tiltas; k Lugovojė (Mažieji Lankiškiai), d M.Šolochovo kol., kuriame gyvena ir dirba nemaža lietuvių šeimų.
4 k POLESKAS (LABGUVA) - rj. centras; k Primorsko (buv. Zekenburgo, Pričgrabės) kanalo atsišakojimas.
Miesto aikštėje stovi paminklas-obeliskas Didžiajame Tėvynės kare žuvusiems tarybiniams kariams atminti.
Nuo Polesko (Labguvos), atsižvelgiant į plaukimo priemonių pobūdį, meteorologines sąlygas, turistinius tikslus, galima keliauti toliau iki Klaipėdos trimis skirtingais keliais: 1) Kuršių marių žemynine pakrante, 2) Kuršių marių nerijos pakrante, 3) kanalais. Suprantama, pastarąjį, mažiausiai įdomų, variantą pasirinks turistai tik tuo atveju, kai dėl meteorologinių sąlygų negalės plaukti Kuršių mariomis.

⁴¹Kilometražas nuo Deimenos ž.

KELETAS PASTABŲ DĖL POLESKO (BUV. DIDYSIS FRIDRICHO) IR PRIMORSKO (BUV. ZEKENBURGO) KANALŲ

24 Polesko kanalas atsišakoja nuo Deimenos (d) 4,2 km prieš šios ž, į Kuršių marias.
17 Kanalas priartėja prie Kuršių marių ir pačiu pamariu eina 7,5 km. Abipus kanalo pylimai, virš kurių įrengti grįstkeliai. Kanalo pakrantėse ištisai drenuotos žemės.
15 d Krasnojė (Naujokai).
13 d Razina (Agila).
5 Polesko kanalas skersai kerta Nemanyną, kurio d šaka yra 18 km ilgio; k (žemupio) Nemanyno šaka už 5,5 km plačiomis ž. atsiremia į Kuršių marias.
Tolimesnė kanalo tąsa, vadinama Primorsko (buv. Zakenburgo) kanalu, tiesiog bėga iki Matrosovkos (Gilijos). Ši trasa aprašyta anksčiau.

<< Į TURINĮ >>