<< Į TURINĮ >>

NEVĖŽIS

Trasos ilgis - 190,6 km, trukmė - 8 d., sezonas - V-IX mėn.

Nevėžis - ramiausia Lietuvos upė. Senovėje ši upė skyrė žemaičius nuo aukštaičių. Prasideda ji plokščioje užpelkėjusioje vandenskyroje Anykščių rj., netoli Grybulių, už 6 km į p. v. nuo Troškūnų. Teka pro Traupį, Raguvą, Miežiškius, Panevėžį, Naujamiestį, Krekenavą, Surviliškį, Kėdainius, Panevėžiuką, Babtus, Raudondvarį, Anykščių, Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rj. teritorija.
Per visą 208,6 km ilgį nukrinta 72,7 m (ΔH-0,35). Pats didž. kritimas yra tarp 159“145 km (ΔH-1,0). Q: Kerblonyse 1,15, Panevėžyje - 6,56, Kėdainiuose - 18,4, ž.- 33,0. Nevėžio nuotėkis priklauso nuo Kavarsko siurblinės. Kai dirba visi agregatai, tai kas sekundę į Nevėžį nuteka 5,44 m³ Šventosios vandens. Be to, 8 km ilgio Sanžilės kanalas jungia Nevėžį su Lėveniu. Kai Lėvens vandens lygis aukštas, dalis jo kanalu nuteka į Nevėžį. Per metus vandens nuotėkis labai įvairuoja: vasarą upė labai nusenka, o po liūčių staiga pakyla. Vagos gl. (m); aukštupyje (iki Kiršino ž) 0,3-2,0, kitame ruože - 0,5-3,0. Vaga nuo versmių iki Tautkūnų reguliuota ir ištiesinta; čia jos pl. 8 m, tarp Tautkūnų ir Naujamiesčio - 12-20 m, žemupyje - 30 - 50 m. Nevėžio žemupys (nuo Babtų iki ž.), kurį patvenkia Nemunas, primena vingiuotą sudurpėjusį kanalą. Čia vaga visame ruože vienodai gili, srovė visai lėta (0,06 m/km). Anksčiau šiame bare plaukiojo garlaiviai. Kliūtys: 5 pusmetriniai srovės lėtinimo slenksčiai kanalizuotoje dalyje, apgriautų jėgainių užtvankos, keliasdešimt seklių brastų, ,,Ekrano“ gamyklos vandens saugyklos 6 m aukščio užtvanka. Nevėžio vandenį teršia Panevėžio ir Kėdainių nutekamieji vandenys.
Nevėžiu galima plaukti nuo Pienios ž., kur kanalizuotu upeliu į jį įsilieja Šventosios vandens dalis. Nuo Troškūnų glžk. st. iki plaukimo pradmės tik 15 km

NEVĖŽIO MARŠRUTINĖ JUOSTA

191 k Pienia (L-5). Iki Miežiškių upė kanalizuota, kraštovaizdis monotoniškas: 3-4 m pl. plikas kanalas plačiai vingiuoja tarp dirbamų laukų. Be 5 pusmetrinių srovės lėtinimo slenksčių, daugiau tame upės ruože jokių kliūčių nėra.
188 Levaniškiai; š. kaimo pakraštyje plyti 178 ha Levaniškių pelkė.
181 k RAGUVA - mstl., apyl. ir kol. centras, Raguvos-Troškūnų vieškelio tiltas.
176 d Eigirdai.
168 Kerblonys, vandens matavimo punktas.
168 k Gitėnai, vieškelio Raguva-Panevėžys tiltas; už Gitėnų driekiasi Raguvos miškai.
162 MIEŽIŠKIAI - mstl., apyl. ir vieno iš geriausių rj. daržininkystės t. ū. centras. Buv. malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.
155 k Alanta (L-32), Tautkūnai, kaimo kelio tiltas. Vandens malūno užtvanka išgriauta, kliūčių nėra.
152 k Juoda (L-35) teka iš Juodžio ež. (F-44).
150 d VELŽYS - apyl. ir Pabaltijo zoninės Staniūnų paukštininkystės bandymų st. eksperimentinio ūkio centras; vieškelio Panevėžys-Raguva tiltas. Buv. vandens malūno, varomo elektra, užtvanka pralaužta. Kai daugiau vandens, turistai dažniausiai ją peršoka.
148 d Aulamas (L-12), Karužiškiai.
146 d Juosta (L-51), Pajuostis. Juosta per Juostino ež. (F-38) atiteka iš didelių (F-7879) Pajuostės-Gitėnų miškų; vieškelio Subačius-Panevėžys tiltas.
141 ,,Ekrano“ gamyklos užtvanka: H-6 m, tvenkinio F-84 ha; patvanka siekia Juostos ž. bei Velžio gyvenvietę. Nevėžio nuotėkis liko maždaug toks pat (Q-6,0). Užtvanka eina Troškūnų vieškelis. Laivelius geriau persikelti d krantu; čia platesnė ir lygesnė pieva.
140 PANEVĖžYS - resp. pavaldumo mst, rj. centras, įsikūręs abipus Nevėžio. Pagal dydį penktas respublikos miestas, pramonės centras. Senamiestis yra d krante, k krante - naujesnė miesto dalis. Abi miesto dalis jungia 5 tiltai: ties ,,Ekrano“ gamykla, Gogolio, Respublikos -Stoties, Savitiškio ir Nemuno gatvėse; yra. mazginė glžk. st. Mieste veikia daugiau kaip 20 stambių pramonės įmonių. Yra nemaža mokymo, meno ir sveikatos apsaugos įstaigų.
136 Savitiškio vandens malūno užtvankos vietoje pastatyta gelžb. užtvanka (H-3,0 m); keltis patogiau d pakrante, laivelius persinešant apie 100 m.
135 k Nausodė. N. malūno užtvankos vietoje daug didelių akmenų, kurie nesunkiai praplaukiami.
130 k Molaina (L-21), Panevėžio-Šeduvos glžk. Berčiūnų st.
129 d Sanžilė (L-8). BERČIŪNAI - apyl. ir kol. centras, vieškelio Naujamiestis-Spirakiai tiltas. Sanžilė, ištisai kanalizuota, Nevėžį sujungia su Lėveniu. Pakilus Lėveniui, vandens perteklius teka į Nevėžį. Sanžilės ir Nevėžio santakoje vasarą įsikuria pionierių stovyklos. Nevėžio pakrantės pušyne yra III“IV a. pilkapių.
124 k Papušiai; d Nevėžininkai.
123 d Sudramala (L-12); toliau - k Puškonys.
120 d NAUJAMIESTIS - mst. t. g., apyl. ir M. Melnikaitės kol. centras. Vieškelio Upytė-Šeduva tiltas.
115 d Kiršinas (L-47), Povilauskai.
112 d Vadaktėliai. Buv. malūno užtvanka išgriauta - galima laisvai plaukti.
101 k Upytė (L-40) prasideda už 8 km į p. r. nuo Ramygalos.
100 Parengtas projektas statyti Krekenavos tvenkinį: užtvankos H-7 m, tvenkinio F-1040 ha; vanduo bus naudojamas pramonei (Krekenavos kiaulininkystės kompleksui) ir laukams drėkinti. Patvanka į aukštupį sieks apie 20 km, iki pat Naujamiesčio.
95 KREKENAVA - mstl., t. ū. centras. Didesnė mstl. dalis d krante; k Svenčiuliškiai (buv. kaimas); Ramygalos-Baisogalos pln. tiltas; prieš tiltą ir žemiau jo upėje yra keletas nedidelių, krūmais apžėlusių salelių.
Toliau, praplatėjusiame upės slėnyje, telkšo keletas nedidelių žiogų bei senvagių ežerėlių; k krante Gringalių spygliuočių miškas. Gražus čia kraštovaizdis, nemaža gerų vietų postoviui, nakvynei.
93 d Buv. Slabados dvaras - t. y. Papalčių skyriaus gamybiniai pastatai, fermos, senas dvaro parkas.
90 d Buv. Skaistkalnio dvaro malūno, varomo elektra, užtvanka išgriauta.
87 d Liaudė (L-39), Bakainiai.
85 d SURVILIŠKIS - mstl., apyl. ir ,,Švyturio" kol. centras; k Kazokai.
81 k ŠVENTYBRASTIS - ,,Pakeltos velėnos" kol. centras. Kaime yra uždara sodyba - vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas.
72 d KRUOSTAS (L-29), Maciūnai; k buv. Kruosto dvaro parkas.
76 d KALNABERŽĖ - ,,Žburio" daržininkystės kol. centras, senas parkas - gamtos paminklas, piliakalnio liekanos. Per kaimą eina Kėdainių-Krekenavos kelias.
71 k Repengiai. Neveikiančios Kruosto HE užtvanka (H-4,1 m). Keltis patogiau d pakrante. K. HE tvenkinio vanduo dabar naudojamas ,,Žiburio" kol. daržams drėkinti,
64 k Alkupis (L-12). APYTALAUKIS. Baroko stiliaus bažnyčia (XVII a. vid.) - archit. paminklas, senas parkas - gamtos paminklas, buv. A. dvaro rūmai. (XIX a.) - archit. paminklas (dabar juose senelių invalidų namai).
61 k VILAINIAI - Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas; upėje malūno užtvankos liekanos.
59 d Dotnuvėlė (L-61); jos pakrantėje 33 ha parkas. Rekonstravus vandens malūną, 1,2 km nuo ž. Dotnuvėlė patvenkta; 5,1 ha tvenkinys skirtas kultūriniams-buitiniams poreikiams; 0,9 km žemiau - Smilgos (L-32) ž., o dar už 2,9 km - k Obelies (L- 53) ž. Šios upės į Nevėžį įteka Kėdainių mst.
KĖDAINIAI - rj. ir Tarybų Lietuvos geografinis centras. Nuo K. tiek paraleline, tiek meridianine kryptimi dabartinės respublikos sienos nutolusios beveik vienodai. Miestas įsikūręs Dotnuvėlės, Smilgos, Obelies ir Nevėžio santakoje.
K. senamiestis - urbanistikos paminklas. Jame yra išlikę nemaža senųjų pastatų; buv. rotušė, rektorių namai, škotų pirklių namai, šv. Jurgio, kalvinų ir liuteronų bažnyčios. K. kraštotyros muziejus, įsteigtas 1921, - vienas iš seniausių respublikoje.
K. - smarkiai augantis pramonės centras. Pokario metais čia pastatyta daug pramonės įmonių, gyvenamųjų, kultūrinių ir buitinių pastatų. (Plačiau apie Kėdainius rašoma K. Trečiakausko kn. ,,Kėdainiai“, V., 1974).
53 k PELĖDNAGIAI - apyl. centras, pavyzdingai tvarkoma gyvenvietė. Išgriautos malūno užtvankos vietoje - sekli, akmeninga brasta.
52 k Pašiliai, 667 ha Pašilių miškas.
49 d Karūnava, Vainikų t. ū. paukščių fermos.
43 k Berupė (L-48). LABŪNAVA - Kėdainių rj. pirmaujančio Darbo raudonosios vėliavos ordino ,,Rytų aušros" kol. centras; aplink Labūnavos miškai (1306 ha).
36 d Dašiūnai, vandens matavimo punktas. Didž. Nevėžio intako Šušvės ž. (L-135).
Nuo Šušvės iki Panevėžiuko upėje yra keletas nedidelių rėvų. Bajėnai, buv. B. dvaro malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.
33 d Aluona (L-32), Vitkūnai.
30 d Striūna (L-28), Pastriūnis; k Vilkenai. Kiek tolėliau d PANEVĖŽIŪKAS - ,,Nevėžio" kol. centras. Baroko stiliaus bažnyčia (XVIII a. vid.) - archit. paminklas.
26 k Gynia (L-36). BABTAI - mstl., apyl. centras. Gynios-Nevėžio santakos kalvoje žaliuoja ąžuolynėlis, o už pln. - Babtų miškas. Greta Vytėnų sodininkystės-daržininkystės st. eksperimentinis ūkis, nauja gyvenvietė.
21 k Kiaunupis (L-14), Stabaunyčius. Prasideda ramus ir gilus upės žemupys; slėnys gilus, vaizdingas.
18 d Vėjuona (L-20); k Sitkūnai.
15 d Kačiūniškė.
13 d Sausinė (L-11), Kudrėnai. Kiek žemiau - d Upytė, k Bivyliai.
10 d Bernatoniai.
6 k Lieda (L-7), Ūžliedžiai.
5 d Didvyriai. Upės srovė visai sulėtėja - prasideda Nemuno patvanka.
3 d RAUDONDVARIS - apyl. ir Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio centras, Kauno-Jurbarko pln. tiltas, didelis parkas, nutįsęs iki Nevėžio. Gyvenvietė - Nevėžio kilpoje, žemutinėje terasoje. Aukštutinėje terasoje buv. R. dvaro pastatai, bažnyčia, parkas - archit. paminklai. k ROMAINIAI - Užliedžių apyl. centras, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio valdos. Įkalnėje, gražiame pušyne, įsikūrusi R. sanatorija. Čia yra išlikusių ir senųjų ąžuolų. Manoma, kad Romainiuose buvo senovės lietuvių ramovė.
Toliau Nevėžis ramiai teka greta Nemuno. Nemuno vaga apie 8 m yra pakilusi ir užtvenkusi visą ramaus Nevėžio žemupį.
Nevėžis įsilieja į Nemuną 199,2 km nuo šio ž., ties Šilelio k., 8,5 km žemiau tos vietos, kur įteka Neris.

<< Į TURINĮ >>