Kaip išaiškinom, Nevėžis prasideda šlapiuose miškuose ir pievose apie 7 km į pietus nuo Troškūnų mst.

Troškūnų-Traupio vieškelio tiltas

Pradžioje Nevėžis, vielos žmonių Nevėžėle vadinamas, teka į vakarus lygiu slėniu, žemais krantais, pro miškus ir nedidelius kaimus, kaip antai, Grybuliai, Guobė, Nevėžnikai, Nevėžėlė, Krokuvėlė. Grybulių k. yra pirmas tiltas, tik 2 m ilgumo, visai paprastas, kaip per griovį. Kiek didesnį tiltą randame 207,9 km (kilometrai skaitomi nuo žiočių; versmes laikome 218,7 km), kur Nevėžis sutinka pirmąjį vieškelį iš Troškūnų į Traupį. Čia padarytas paprastas medinis tiltas 5 m ilgumo, visai žemas; kad nenuneštų vanduo, jis iš šonų apkrautas akmenimis. Vieškelis į Troškūnus tiesus, kaip styga; pro mišką 6 km atstume matyti Pranciškonų bažnyčios varpinė.

Troškūnai žinomi nuo 1700 m., kada čia buvo pastatytas Bernardinų vienuolynas. Dabartinė bažnyčia barokinio stiliaus - stovi miestelio aikštėje; šalia jos - aukštas varpinės bokštas. Už miestelio - Troškūnų dvaras su dideliu spirito fabriku ir siaurojo geležinkelio stotis. Pro Troškūnus teka Juosta, kuri numatoma reguliuoti.

205,4 km. ties Girelės k., Nevėžis daro pirmąjį staigų posūkį į pietus, Traupio bžk. linkui. Tą kampą galima taip paaiškinti: čia buvo senesnis ledyno upės, matyti, Šventosios intako slėnis; juo tat penkiems kilometrams pasinaudojo „Nevėžėlė“. Tas senslėnis daug ryškesnis, kaip Nevėžio aukštupio lyguma.
Atkreipkime dėmesio j vieną įdomų dalyką. 7 km į rytus nuo Nevėžio versmių, ties Andrioniškio bžk, giliame slėnyje teka Neries Šventoji, Anykščių linkui; jos vandens paviršius yra 70 m aukščiau jūros, o Nevėžio versmių - 93 m. Nevėžis nukrinta iki 70 m tik žemiau Raguvos, už 40 km. Seniau Nevėžio aukštupis, tikriausia, turėjo ryšio su Šventosios baseinu. Sakytasis senojo intako slėnis eina pro Traupį Kovarsko linkme pietų rytų kryptimi; slėnio šlaitai atitinka vidutinio didumo upę.

Troškūnų bažnyčia

Naujose sąlygose Nevėžis teka platesne vaga, kad ir dar be aiškių intakų. Čia jį vėl kerta tas pats Troškūnų-Traupio vieškelis, kuriam pastatytas didesnis ir aukštesnis tiltas. Tiltas medinis, balkinis, bendras jo ilgis 7 m, aukštis nuo žemo vandens 1,5 m.
Šiame tarpe Nevėžio slėnio šonuose stovi dešinėje Laukagalio k. ir dvaras, kairėje - Žerkiškių dv. Ties Traupio dv. (kair.) Nevėžis sutinka smėlio kalvas, staiga aplenkia vieną jų ir savo senslėnį palieka. Pačiame posūkyje į ją įteka iš kairiojo šono pirmi žymesnieii intakai - Traupis ir Pienia. Vietos žmonės visai nežino upelio vardu Traupis³⁹; rusų žemėlapyje 1:126000 jis pavadintas Traupe; jis teka iš rytų, iš balų ir miškų, įteka ties Traupio dv. Dvare yra kūdra, gausingų versmių maitinama. Pienia teka iš pietryčių; ji teka jau minėtu Traupio-Kovarsko senslėniu. Toliau tuo pačiu slėniu teka kitas upelis, bet jau į Šventąją. Keista, kad juodu abu vadinami vienodai - Pienia⁴⁰. Iš slėnio reljefo matyti, kad seniau Nevėžio aukštupis ar kuri kita upė tekėjo tuo keliu j Šventąją; dar ir dabar nesunku būtų Nevėžį čion nukreipti.
Vieta, kur Nevėžis apsisuka ir jungiasi su dviem intakais - tikras labirintas. Man rodos, kad nuo trijų upių gavo vardą bažnytkaimis Traupis (Tri-upis).
Tarp dviejų intakų, pačiame posūkyje, Nevėžį kerta Traupio-Kovarsko vieškelis; menkas medinis tiltas ant polių, 9 m angos, puošia šį dailų kampelį (ž. aukščiau - § 2).
Nuo šios vietos Nevėžis teka plačiu ir lygiu slėniu, kuris po lietaus ar pavasary virsta plačia upe ar beveik ežeru.

³⁹I. Buslynski 2, 9 pusl.) ir D. Afanasjev  3, 77 pusl.), vadina šį upelį Troupianka, t. y. Traupele.

⁴⁰Nuostabu, kad šioje apylinkėje žmonės, bendrai, mėgsta vadinti vienodu vardu dvi tekančias į įvairias puses upes. Antai. Troškūnuose į Juostą įteka viena Latuva (Latava), o kita įteka j Šventąją žemiau Andrioniškio. Kiek toliau žiemiuose viena Pelyša teka į  Šventąją, kita j Viešintą, Lėvens intaką. Žemiau Panevėžio yra dvi Vešetos.

<<TURINYS>><<NEVĖŽIO KILOMETRINIS APRAŠYMAS>><<NEVĖŽIS TARP TRAUPIO IR RAGUVOS>>