<< Į TURINĮ >>

NEMUNAS

Trasos ilgis - 928 km, trukmė - 30 d., sezonas - V-X mėn.

Nemunas - pagrindinė Lietuvos TSR vandens turizmo arterija. Kuria Nemuno baseino upe ar ežeru pradėtum kelionę, po ilgesnio ar trumpesnio kelio visada įplauksi į platųjį Nemuną. Lietuvių tautos gyvenimas nuo seniausių laikų yra glaudžiai susijęs su didž. respublikos upe bei jos intakais intakėliais. Ne veltui Lietuva vadinama Nemuno šalimi, Nemuno kraštu. N. baseino plotas pusantro karto didesnis už Lietuvos TSR teritoriją.
Nemuno pakrantėse daug kultūros paminklų. Tai piliakalniai, pilių griuvėsiai, etnografiniai kaimai, gotikos, baroko, klasicizmo architektūros pavyzdžiai.
Dabartinis Lietuvos paviršius - buvusių apledėjimų padarinys. Jį suformavo slenkantys ledynai, tekantys vandenys, vėjai ir kiti geologiniai veiksniai. Įvairios Nemuno atkarpos skiriasi kryptimi, vagos konfigūracija, nuolydžiu, dugno pobūdžiu.
Nuo Nemuno versmių iki deltos vaga bei tėkmė yra skirtinga. Aukštupys - nuo versmių iki Gardino. Čia Nemunas ramiai vingiuoja 400 km į š. v. plačiu senoviniu slėniu, nepaliestu paskutinio apledėjimo, perkirsdamas pelkėtą Nemuno aukštupio lygumą. Pats aukštupys (25 km) suspaustas siaurame ir tiesiame melioracijos griovyje. Vidurupyje - nuo Gardino iki Kauno marių (300 km) - Nemunas teka į š. Klonis čia išgraužtas per Gardino ir Baltijos aukštumas. Slėnys gilus, stačiašlaitis; upėje prasideda rėvos, vaga akmenuota ir siaura, srovė greita (vid. ΔH - 0,5-0,7 m/km), vanduo per rėvas ir kietesnes uolienas purslais veržiasi, ieškodamas patogesnio, tiesesnio ir lengvesnio kelio. Žemupys - nuo Kauno marių iki deltos. Nemunas vėl smėlio dugnu lėtai (vid. ΔH - 0,15-0,10 m/km) srūva į š. v.; rėvos ir akmenys pasibaigia, krantai vis žemėja, terasos bei užliejamos lankos išsiplečia, ir, pasiekę avandeltą, platieji Nemuno vandenys išsisklaido į keletą atšakų. Pačioje deltoje Nemuno atšakos iki pat Kuršių marių teka tarsi ,,virš žemės", tarp aukštų pylimų.
Nemunas yra ilgiausia (apie 937 km) ir vandeningiausia Lietuvos ir Baltijos jūros baseino upė. Pagal ilgį Tarybų Sąjungoje užima 37, o pagal baseino plotą - 33 vietą. Nuo versmių 472 km Nemunas teka BTSR teritorija, nuo 472 km ligi 455 km - BTSR-LTSR siena, nuo 455 km ligi 112 km - LTSR teritorija, nuo 112 ligi 13 km - LTSR-Kaliningrado sr. siena, nuo 13 km ligi ž. - vėl LTSR teritorija.
Nemunu galima plaukti bet kuriomis priemonėmis. baidare, irkline, motorine, burine valtimi, plaustu.
Nemuno versmės yra Baltarusijoje, 45 km į p. nuo Minsko, Uzdos rj., pelkėtame Žaščinščino (Radvilų) miške, greta Ozercų k. Baidare arba lengva valtele kelionę Nemunu galima pradėti nuo Zabalotės tilto, esančio 7 km nuo versmių, bet kuria kita turistine priemone - nuo Padelnikų, Usos ž., 25 km nuo versmių. Dar patogiau pradėti nuo Pesočnos mstl., esančio Niomaneco ir Lošos santakoje. Į čia patogu atvykti autobusais.
Nemuno aukštupį iš Vilniaus galima pasiekti sunkvežimiu (Vilnius-Ašmena-Smurgainys-Molodečnas-Radoškovičiai-Zaslavlis-Dzeržinskas-Negorėlojė-Uzda-Zabalotė), geležinkeliu (Vilnius-Minskas -Dzeržinskas-Negorėlojė), toliau - sunkvežimiu iki Zabalotės (25 km).

NEMUNO MARŠRUTINE JUOSTA

Kelionę Nemunu pradedame nuo Zabalotės gyvenvietės. Nemuno aukštupį (nuo versmių iki Usos intako), tekantį melioracijos grioviu, baltarusiai vadina Niomanecu (Nemunėliu).
928 d Zabalotė, vieškelio Uzda -Loša tiltas. Už 5,0 km - Uzdos rj. centras.
916 k Kamenojė. Niomanecas visą laiką teka pelkėta žemuma; dabar ji nudrenuota, paversta kultūrinėmis pievomis.
909 d Usa (L-104). Padelnikai. Usai įtekėjus, Niomaneco vandenys patrigubėja. Todėl ir upę nuo Usos ž. baltarusiai jau vadina Niomanu (Nemunu). Usa galima plaukti nuo Kamenkos.
907 k Loša (L-49); PESOČNOS mstl.
904 k Turija (L-36); Koscežė. Nemunas keičia kryptį iš p. v. į š. v. Durpiniai krantai jau aukštesni, upė siauresnė ir gilesnė.
895 k MOGILNIA - apyl. ir ,,Niomano" kol. centras, vieškelio Uzda-Stolbcai medinis tiltas. 2,5 km žemiau Mogilnos, d krante, yra sausas miškelis - puiki vieta poilsiui, nakvynei.
888 d ŠVERENOVAS. Kaimas įsikūręs aukštame upės krante. 1919-1939 nuo čia ir toliau Nemunu ėjo Lenkijos ir TSRS valstybinė siena. 1,0 km žemiau, prie Kuseco k., upėje pasirodo pirmieji nedideli akmenys ir rėvos.
865 d NIKOLAJEVŠČINA - mstl., J. Kolaso kol. centras; per upę nutiestas medinis tiltas. 1,0 km žemiau tilto - Baltarusijos liaudies poeto J. Kolaso (Konstantino Mickevičiaus) gimtasis namas, greta - memorialinio muziejaus filialas (centras Minske).
857 k NOVOSVERŽENĖ - sena panemunės gyvenvietė. L. Kondratovičius-Sirokomlė rašė, kad XIX a. nuo S. ėjusi vytinių navigacija į Klaipėdą ir Karaliaučių. Čia, ant Nemuno kranto, buvo 14 sandėlių Minsko ir Naugarduko pirklių prekėms laikyti.
854 Minsko - Baranovičių glžk. tiltas; truputį žemiau - autostrados Maskva-Minskas-Varšuva-Berlynas gelžb. tiltas. STOLBCAI - rj. centras. Mieste yra paminklas Pirmojo pasaulinio karo dalyviui, ,,Ilja Muromec" - pirmojo pasaulyje daugiamotorio bombonešio - vadui A. Konstančikai.
Plaukiant pro glžk. tiltą, reikia laikytis arčiau d kranto, nes upėje pavojingos akmenų sąvartos. Prieš S (tarp Novosverženės ir Stolbcų) Nemunas labai išplatėjęs, yra nemaža seklių salelių, brastų.
Nuo S. ligi Berezinos ž. pakrantėje plyti didžioji Nalibokų giria. Didžiojo Tėvynės karo metu šioje girioje veikė baltarusių tarybiniai partizanai, buvo leidžiamas laikraštis ,,Liaudies keršytojas".

4 schema. Nemuno versmės

842 d Kruglica. Čia keletą km Nemunas teka tarp aukštų krantų, apaugusių vešliais miškais; terasa visai siaura, yra gerų vietų stovyklai, nakvynei.
838 d Žukovo Barokas, aukštas medinis tiltas. Jačna; šios upės ž. riogso malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų. 1943 vokiškieji okupantai malūną sudegino drauge su šešiais jame buvusiais žmonėmis.
832 d Buv. Zalučės dvaro griuvėsiai. Čia vaikystę praleido pirmosios monografijos apie Nemuną autorius L. Kondratovičius-Sirokomlė.
822 d Sula (L-63).
803 k Uša (L-90); JEREMIČIAI - mstl., apyl. centras. Upėje buv. medinio tilto polių liekanos.
798 d Siniavskaja Sloboda. Didžiojo Tėvynės karo metais šiame kaime vyko atkaklūs tarybinių partizanų mūšiai su hitlerininkais. Čia kartais upę patvenkia ,,tiltai" - skersai surišti ir lynais pritvirtinti prie kranto rąstai.
787 k Paniomonė; Servečis (L-64). Servečio ž. yra Paniomonės kol. HE. Nemuno pakrantėse seni ąžuolynai.
782 k ŠČIORSŲ t. ū. centras, įsikūręs buv. š. dvaro vietoje. Vasarą čia būna iš rąstų suręstas ,,plaukiantis" tiltas.
775 d Senoviškas gatvinis Gniesičių k., kurio namai visi atgręžti langais į Nemuną. Krante pustomos žemyninės kopos.
772 d Šubino kanalas, per upę žemas, bet praplaukiamas tiltas.
770 d Kupijskas. Nuo K. Nemunas jau tinka laivybai, jo fv. iki Gardino nužymėtas gairėmis.
762 d Usa (Geltonosios Usos-Nemuno perkasas, L-65), drenuojanti didžiąją Nalibokų girią.
759 k LIUBČIA - mstl., rj. ir Ždanovo kol. centras. Per upę žemas praplaukiamas medinis tiltas, garlaivių prieplauka.
L. - sena gyvenvietė, kurioje Mindaugas pastatė pirmąją L. pilį; dabartinė - jau Radvilų statyta. Tai viena iš geriausiai išlikusių pilių panemunėje. XVII a. pirmojoje pusėje L. veikė tais laikais žymi spaustuvė ,,Lubeca ad Chronum“ (Chronus - senovinis Nemuno vardas lotyniškai). Dabar pilyje įsikūrusi vid. m-la, muziejus ir kt.
754 k Gatvinis DELIATIČIŲ k. - kol. centras. Nemunas pamažu keičia kryptį iš š. v. į v.; čia jis aplenkia Naugarduko aukštumą.
746 d Vieno iš didesniųjų Nemuno intakų Berezinos (L-190) ž, B. teka Ašmenos-Molodečno kalvagūbrio, skiriančio Nemuno ir Neries upių baseinus, p. pašlaite. Vilniaus vandens turistams B. yra artimiausias ir patogiausias kelias pasiekti Nemuną. B. baidare galima plaukti nuo Litvos k., esančio 16 km į p. v. nuo Molodečno, prie pat Molodečno-Lydos glžk. B. įtekėjus, Nemunas jau didelė, plati upė.
738 d NIKOLAJEVAS. Kadaise čia buvo sena Nemuno prieplauka ir tiltas judriame kelyje, ėjusiame iš Naugarduko į Lietuvą. Nuo šios vietos iki Lietuvos (Dieveniškių kyšulio) tik apie 35 km.
731 k LECHOVIČIAI - kol. centras. Priešais kaimą, Nemuno viduryje, didelė sala, apaugusi senomis pušimis; fv. k.
727 k Zboickas; per upę yra keltas.
720 d Morinas; yra keltas. XIX-XX a, Šiame kaime susikirto trijų gubernijų - Vilniaus, Gardino ir Minsko - ribos. Toliau, d pakrantėje, gražūs miškai.
709 d Gauja (L-94). G. atiteka iš Lietuvos, iš Jankūnų pelkių. Šios upės pakraščiuose daug kaimų - Dieveniškės, Girdžiūnai, Gudeliai, Kaziuliai, Stalgonys, Vaškeliai.
696 d Narva (L-23). Dakudavas; yra keltas, upėje sala; fv. d. Toliau abiejuose upės krantuose daug Nemuno senvagės žiogių.
688 d Ditva (L-87). Upė atiteka iš š., nuo Eišiškių. Priglaudęs Ditvą, Nemunas gerokai paplatėja ir paseklėja, prasideda salos, smėlio seklumos.
684 d Ogorodnikai; k už 5 km Beriozovskojė, kur yra vienas iš didž. Tarybų Sąjungoje stiklo fabrikas ,,Nieman'. Pln. Lyda-Naugardukas 4 taurų tiltas.
681 d Selecai, Nemuno glžk. st. Per upę Lydos-Baranovičių glžk. 3 taurų gelžb. tiltas.
668 BELICA - kol. centras, 11 taurų gelžb. tiltas. Kiek žemiau - k Molčadė (L-85).
645 k Koritnyčia (L-18). Yra keltas, laivų prieplauka; d. Matevičiai.
639 d Lebeda (L-60). Upės pakrantėje Lebiodkos k., kuriame gimė žymus gamtininkas akademikas T. Ivanauskas (1882-1970).
633 d ORLIA - mstl., yra keltas; upės pakrantėje nemaža pertrauktų senvagių žiogių.
631 d Dvarčėnai, yra keltas; iki pat Taurijos-Ščaros kilpos k krante grupė nedidelių Nemuno senvagės žiogių.
616 d 1966 pertrauktos Ščaros-Taurijos kilpos atšaka - senvagė. Plaukiant naująja vaga, kuria dabar eina Nemuno fv., kelias sutrumpėja 3,2 km (tiek pat sutrumpėjo ir Nemuno ilgis). Pertrauktos kilpos dalimi dabar teka Taurija (L-24). Čia Nemuno pakrantės labai gražios, apaugusios vešliais miškais, nemaža senų ąžuolynų.
609 k Didž. Nemuno aukštupio intakas Ščara (L-324). Oginskio kanalu ji sujungta su Jasiolda, Pripetės intaku.
Nemunas, 40% pasipildęs Ščaros vandenimis, toliau vingiuoja plačiu Ščaros-Nemuno slėniu. Artėjant prie Mastų, upės krantai gerokai paaukštėja, terasa susiaurėja.

5 shema 1966m. pertraukta Nemuno kilpa.

596 d Dešinieji Mastai; k Kairieji Mastai. Per upę Ščušino-Volkovisko pln. tiltas.
589 d SENIEJI (Fabrikiniai) MASTAI - rj. centras, mazginė (Gardinas-Mastai-Lyda) glžk. st, tiltas, laivų prieplauka. Mieste išvystyta medžio apdirbimo pramonė.
577 k Rosė (L-80). Nemuno terasa vėl išsiplečia.
575 d DUBNA, yra laivų prieplauka. Istoriniuose šaltiniuose D. minima apie XIII-XIV a. Čia buvusi lietuvių pilis. Upėje prasideda žemos smėlinės salos, seklumos.
570 d Buv. Kniaževodsų k., kurį 1943 liepos 23 d, vokiškieji fašistai sudegino (853 žmones).
567 k LUNA - mstl.; vieškelio Skidelius-Luna gelžb. tiltas, žemiau tilto - didelė sala, fv. d.
561 k Novosiolkai. Nemuno terasos baigiasi, krantai jau aukšti, upėje vis daugiau akmenų, nedidelių rėvų.
541 k Svisločė (L-115). Upė atbėga iš Belovežo girios glūdumų.
535 d Katra (L-109). K. ir Merkio d intakas Ūla aukštupyje teka vienu slėniu. Jų versmės - Čepkelių (8453 ha) pelkėje. Tarp Kazliškių ir Paramėlių yra vieta, kur tos upės teka į priešingas puses (bifurkiuoja).
533 d.Gatvinis KAMATAVO k. Sena cerkvė ir kapinės, kuriose yra įdomių antkapinių paminklų iš akmens.
Baigiasi Nemuno aukštupys - upė ir jos pakrantės pasikeičia: salpa (su meandromis) išnyksta, smėlėtą dugną pakeičia akmenuotas, krantai vis aukštėja, vaga siaurėja ir gilėja, nuolydis padidėja trigubai, slėnys panašus į kanjoną.
529 Kolotovkos rėva, 2 km žemiau - Kušeliovkos rėva, Plaukiant upės viduriu, rėvos nepavojingos.
517 Gardino 6 taurų tiltas, žemiau tilto - d Gardino Prytyckio gamybinio susivienijimo „Azotas“ pagrindinės įmonės siurblinė. Gardine patariama sustoti aukščiau Batoro pilies, kalno papėdėje, d krante. Plačiais cementiniais laiptais patogu užlipti ant aukšto ir stataus kalno, aplankyti Gardino istorijos ir archeologijos muziejų.
514 GARDINAS (Grodno) - sr. centras, išaugęs abiejuose Nemuno krantuose (senamiestis ir centrinė dalis d krante), antras pagal dydį panemunės miestas, vienas iš didesniųjų Baltarusijoje.
Tai Baltarusijos pramonės ir kultūros centras. Lankytinos vietos: Gardino pilis (joje yra renesansiniai S. Batoro rūmai), naujoji Sasų pilis, kurioje dabar įsikūręs Istorijos ir archeologijos muziejus, šv. Boriso ir Glebo cerkvė (XII a.), rašytojos E. Ožeškienės memorialinis muziejus ir paminklas, Tarybų Sąjungos Didvyrio V. Sokolovskio paminklas, paminklas 4000 gardiniečių, žuvusių hitlerinės okupacijos metu, zoologijos sodas ir kt.
510 k Lososna (L-46). Prie šios upės kadaise A. Tyzenhauzas projektavo Gardino manufaktūras. 1837 upės terasoje buvo rasta mamuto kaulų.
506 Upėje ilga Kriuchos rėva.
504 d Grandičiai - Gardino priemiesčio vasarvietės, tiltas, abiejuose upės krantuose gražūs pušynai. Nemunas staiga pakrypsta į š.
502 Rėva Kaunaitė.
492 d Hožna (Ožė) (L-25); GOŽOS (Ažiūžos) mstl.
481 d Padnemnovas, k Nemnovas. Astašės ž. Augustavo kanalo Nemunavo (Padnemnovo) šliuzo žemutinis bjefas. Kanalas jau nebeveikia. Astašės upelis, kuriuo anksčiau ėjo kanalas, dabar teka senvage. Žemiau kanalo Nemune plyti 5 salų salynas, fv. k.
476 k Juodoji Ančia (L-142). Ji atiteka iš didelio Augustavo ežeryno; upės žemupiu ėjo Augustavo kanalas. Nemune didelė sala, fv. d; d Perlamas.
475 k Igara (L-14). Šiuo upeliu eina LTSR—BTSR valstybinė siena.
466 k Baltoji Ančia (L-60), Paančios viensėdis, Varviškė (plačiau apie B. Ančią žr. p. 53).
462 k GERDAŠIAI - padriko kupstinio tipo kaimas, įsikūręs aukštoje pamiškėje.
456 d Kubilnyčia (L-9). Gatvinis ŠVENDŪBRĖS k. Jame daug būdingų senosios lietuvių liaudies architektūros sodybų. Kaimas pabiręs Raigardo slėnio pakraštyje, prie 2,5 km ilgio Nemuno senvagės, vadinamos Nemunykščiu.
Pusę km į š. nuo S. guli Švendubrės akmuo - didžiulis (2,5x5x2 m) rausvo granito riedulys, vadinamas Velnio akmeniu, apie kurį liaudis pasakoja legendas.
Raigardo slėnis - vienas iš didž. nuošliaužų cirkų Lietuvoje, landšaftinis draustinis. Raigardo slėnį mėgo M. K. Čiurlionis; čia jis nutapė ,„Raigardo triptiką".
451 Druskininkų poilsiautojų mėgstamiausia vieta - Meilės sala; fv. d. Sala ir poilsio parko pieva, kur auga retieji augalai (gelsvoji viksvuolė, smiltinė guboja, paprastoji šertvė, paprastasis amalas, penkialapis ir pūstalapis dobilas), - botaninis draustinis.
448 k Milžinų kalnas - senoji Druskininkų poilsiavietė.
d Ratnyčia (L-33) - trumpos poilsio kelionės upė. R. prasideda „Saulės takas", išpuoštas originaliomis pavėsinėmis, suoleliais (baigiasi Druskininkų klimato terapijos parke).
DRUSKININKAI - sąjunginės reikšmės balneologinis kurortas, veikiantis ištisus metus. Čia gydomos širdies, nervų, reumato, virškinimo trakto, ginekologinės ir kitos ligos. Naudojamas mineralinių šaltinių vanduo, purvo, saulės, vandens vonios, atliekama fizinės kultūros ir klimato terapija, kitos medicininės procedūros. Visos Druskininkų sanatorijos (,,Nemunas", ,,Pušynas", ,,Dainava", ,,Draugystė", ,,Saulutė", ,,Dzūkija", ,,Lietuva", ,,Baltarusija" ir kt.) pastatytos tarybiniais metais. Baigiamos statyti didž. ir moderniškiausios Europoje gydyklos. Kurorte kasmet poilsiauja ir gydosi daugiau kaip 100 000 žmonių.
Druskininkuose gyveno ir kūrė didysis lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis. 1963 Čiurlionių sodybos name įrengta ekspozicija, pasakojanti apie menininko gyvenimą ir kūrybą. 1975 D. vienoje iš gražiausių aikščių, greta ,,Lietuvos" sanatorijos, atidengtas paminklas M. K. Čiurlioniui (skulpt. V. Vildžiūnas, archit. R. Dičius). Kelią nuo Varėnos iki Druskininkų puošia liaudies menininkų išdrožtos medinės skulptūros – stogastulpiai („Čiurlionio kelias“).
447 d Grūta (L-7). NERAVAI - Druskininkų t. ū. centras. Ūkis specializuojasi daržininkystėje. 1,5 km žemiau - k Gailiūnai. Čia yra daug pilkapių. Patį didž. (4 m aukščio ir 25 m pl.) vietos žmonės vadina Milžinkapiu.
439 d VIEČIŪNAI. Nemuno pakrantėje ties V. kaimu žiemą vasarą kunkuliuoja 0,5 ir 2 m gl. mineralinės versmės. Kaime yra įdomus paminklinis akmuo su tokiu įrašu: ,,Viečiūnų kaime gimė ir gyveno buvęs 55 Sibiro pulko 12 kuopos eilinis Graužys Motiejus, Stepo, kurį cariniai budeliai, karo lauko teismo sprendimu, 1917.I.7 sušaudė prie Rygos už aktyvų dalyvavimą kareivių sukilime prieš imperialistinį karą“.
k Liškiavė (Vilkiautinė, L-9). LIŠKIAVA, garlaivių prieplauka. L. piliakalnyje yra nebaigtos statyti pilies vieno bokšto dalis. Archeologų manymu, pilis pradėta statyti XV a. kovų su kryžiuočiais metu. L. paminklai: archeologijos paminklų kompleksas (pilis, alkakalnis, įtvirtinta senovės gyvenvietė, senkapis ir du archeologiniai akmenys) bei architektūros paminklų ansamblis (bažnyčia, varpinė, tvora su vartais, vienuolyno rūmai, magazinas, ūkinis pastatas, tvenkiniai, medžių alėjos ir sodas), 28 ha užimantis L. istorinis landšaftinis draustinis.
Nemuno pakrantėje - turistų poilsiavietė.
434 k ŽEIMIAI; d ŽIOGELIAI. Šiuose kaimuose 1944 liepos mėn., forsuojant Nemuną, tarp hitlerininkų ir tarybinių karių vyko aršūs mūšiai. 26 kariams buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Dviejų Didvyrių - gvardijos seržanto Piotro Naboičenkos ir gvardijos vyr. leitenanto Piotro Fefilovo, žuvusių prie Žeimių, - palaikai palaidoti Druskininkų karių kapinėse
431 d Griova (L-5). Iki 1939 spalio mėn. čia ėjo demarkacinė linija tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Nuo Druskininkų iki pat Kauno marių Nemunas yra gana ,,tvarkingas": siauras, be seklumų, gilus ir sraunus. Pasitaikančios rėvos didesnių kliūčių nesudaro. Pakrantėse puikūs miškai.
418 d Merkys (L-203) į Nemuną įplaukia plačiu ir giliu slėniu - buv. Promerkio - Pronerio senvage. Čia Nemunas labai paplatėjęs, vagoje 2 salelės, fv. k. Kiek žemiau - Varėnos - Kapčiamiesčio pln. tiltas.
MERKINĖ - apyl. ir t ū. centras; mstl. išsidėstęs ant kalno, Merkio - Nemuno santakoje.
405 d Druskininkai (Senieji). Pasakojama, kad seniau, kai druska dar buvo brangi, iš čia esančių druskingų šaltinių buvo gaminama (garinimo būdu) druska.
399 k Živulčiškė. Nemune didelė sala, apaugusi tankiais karklų ir serbentų krūmais. Pakrantės miškelyje yra gerų vietų stovyklai.
386 d Vangelionys, piliakalnis. Nemuno pakrantėje kunkuliuoja mineralinio šaltinio versmė, mažos druskos koncentracijos ir pastovios (8,5° C) temperatūros. V. kaimo lauke drybso Didysis Dzūkijos akmuo - geologinis paminklas.
365 d NEMUNAITIS - mstl., apyl. ir kol. centras. Aplinkui gražūs miškai. Upėje didelis Klebono akmuo - vandens horizonto matuoklė. N. apylinkėse yra Kapsuko ir Alytaus rj. žemės ūkio darbuotojų pionierių stovykla.
373 k Radžiūnai, piliakalnis. Ypač lankoma vieta - Vidzgirio miškas, kuriame yra didž. Lietuvos ąžuolynas. Gražus 475 ha Vidzgirio botaninis draustinis. Nemune Žilvičio sala.
365 Vilniaus-Daugų-Alytaus pln. tiltas, žemiau - didelė Barono sala, mėgstamiausias alytiškių paplūdimys, fv. k. Kairėje - pokario metais išaugęs Alytaus pramoninis rajonas.
362 d Alytupis (L-2). Nemuno ir Alytupio santakoje stūkso nedidelis piliakalnis - istorinis landšaftinis draustinis. Šiame piliakalnyje alytiškiai rengia Joninių ir kitas šventes.
Abiejuose Nemuno krantuose boluoja didž. Dzūkijos miesto daugiaaukščiai pastatai. Didelę miesto teritorijos dalį užima žalieji plotai (parkas–miškas, Alytaus šilelis, miesto sodas). Didesnioji, v., miesto dalis ir centras yra Nemuno k krante. Rytinę ir v. dalis jungia tiltas. 12 km ilgio Nemuno kilpoje plyti Alytaus ir Sudvajų miškai. Nemuno krantai ties A. aukšti, statūs, apaugę pušynais.
A. Šilelyje, Nemuno k krante, yra apie 20 apnaikintų VI-IX a. pilkapių. Didžiojo Tėvynės karo metu A. rj. ir kaimyninėje teritorijoje veikė ,,Dainavos partizano" ir ,,Šarūno" partizanų būriai.
Vidzgirio miške okupantai nužudė keliasdešimt tūkstančių tarybinių žmonių, tarybinių karo belaisvių. žuvusiųjų atminimui pastatyti paminklai. 1944 liepos 15 d. Tarybinė Armija išvadavo Alytų. 11-ai tarybinių karių, Alytaus vaduotojų, suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.
361 Kauno-Alytaus-Simno pln. Tamulevičiaus tiltas; žemiau tilto, k krante, medvilnės kombinato siurblinė.
350 k Rumbonys. Nemuno ir Pilupio santakoje - Rumbonių piliakalnis. Pilupio šlaite, apaugusiame tankiais lapuočiais, riogso akmuo su šuns, katės ir žmogaus pėdomis. Norūnų miške, 44 kv., stūkso 2,8X2,5X2 m Raudonasis akmuo - gamtos paminklas.
346 k Panemuninkai, kol. mechaninės dirbtuvės. Prasideda pirmieji didžiosios Nemuno kilpos vingiai, k pakrantėje ošia Punios botaninio-zoologinio draustinio (F-2720 ha) miškai. Draustinio šilą 17 km ilgio juosta juosia Nemunas. Šile daug medžių - gamtos paminklų. Punios šile (kaip ir kiekviename draustinyje) reikia laikytis atitinkamų gamtos apsaugos nuostatų: nekirsti ir nelaužyti medelių, statyti palapines ir kurti laužą tik tam skirtose vietose.
344 d Punelė (L-16). PUNIA - apyl. ir kol. centras. Punios piliakalnis su apylinkės slėniais bei kalvomis - landšaftinis istorinis draustinis. Nuo piliakalnio (Margio kalno) viršūnės atsiveria gražus apylinkių kraštovaizdis.
Pilėnų temą savo kūryboje atspindėjo ne vienas menininkas (L. Kondratovičiaus-Sirokomlės ,,Margiris", J. Kraševskio apysaka ,,Kunigas", V. Krėvės ,,Sena pasaka apie narsų kunigaikštį Margį, Punios valdovą", Maironio, L. Giros eilėraščiai ir kt).
Toliau, kitapus Nemuno, tebesitęsia Punios šilas - botaninis zoologinis draustinis.
338 k Stražiškės; d NEMAJŪNAI - kol. centras.
Tarp Nemajūnų ir Birštono, einant tiesiai, yra tik 4,5 km, o visa Birštono kilpa - daugiau kaip 50 km ilgio.
Maždaug pusiaukelėje tarp Nemajūnų ir Balbieriškio, d krante, Siponių miške, yra 2 turistams skirtos poilsiavietės.
318 k Peršėkė (L-66). P. nuteka didžiųjų Sūduvos ežerų - Obelijos ir Metelio - vandenys. Pavasarinių polaidžių metu ši upė tinka vandens turizmui nuo pat aukštupio - Metelytės ir Obelytės santakos (L-46); pagal morfometrinius duomenis (nuotėkį ir nuolydį) upė tinka II sudėt. ktg. žygiui.
BALBIERIŠKIS - mstl. t. g., apyl. ir Kalinino kol. centras.
306 k Kernuvės piliakalnis, baigiantis griūti į patvenkto Nemuno vandenis. Gražus apylinkių kraštovaizdis: nuo aukšto kalno atsiveria platūs reginiai į Nemuno slėnio vingius, į Buktos bei Degsnės miško botaninį draustinį.
Kai vandens horizontas normalus, Kernuvę siekia Kauno marių patvanka.
298 k Revuona (L-7). PRIENAI - rj. centras, įsikūręs abiejuose Nemuno krantuose. Didžioji miesto dalis siaura juosta tęsiasi Nemuno pakrante. Abi dalis jungia gelžb. tiltas. Iš š. ir v. miestą supa iki 50 m aukščio Nemuno slėnio šlaitai ir miškas. Ties P. Nemunas riečia 17 km ilgio Prienų kilpą (didžiosios Birštono kilpos krivingis), kurios sąsmaukos pl. - 1,2 km. Kilpoje ošia Žvėrinčiaus miškas. P. veikia eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla: čia konstruojami, statomi ir bandomi įvairių modelių sklandytuvai.
294 k BAGRĖNAS; kaimas įsikūręs aukštoje pakrantėje, prie jo stūkso 2 piliakalniai. 1944 liepos 19 d. ties B. mūšyje su hitlerininkais pasižymėjusiam seržantui P. Timšinui suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.
Plaukiant toliau, pakelėje yra 2 turistams skirtos poilsiavietės: d krante Žvėrinčiaus miške ir k krante Alksniakiemio miške; kiek toliau, tame pačiame Alksniakiemio miške, Birštono turistinė bazė, kurioje turistai gali pernakvoti, pavalgyti.
288 d BIRŠTONAS - balneologinis kurortas, veikiantis ištisus metus. Pagrindiniai kurorto gydomieji faktoriai - daugiau kaip 10 mineralinių šaltinių vanduo ir gydomasis purvas. B. mineraliniais vandenimis gydomos sąnarių, reumato, virškinimo organų, periferinės nervų sistemos, ginekologinės ligos. B. kurorte kasmet gydosi ir ilsisi apie 12 tūkst. žmonių.
B. yra nedidelis parkas ir vešliu mišku apaugęs Vytauto kalnas. XV a. čia stovėjo did˛iojo kunigaikščio Vytauto medžioklės pilis.
Su B. praeitimi galima susipažinti B. kraštotyros muziejuje.
Vasarą B. veikia jaunimo, pionierių ir sportininkų stovyklos. Olimpinėje irklavimo bazėje treniruojasi respublikos ir Tarybų Sąjungos akademinio irklavimo meistrai.
285 d Verknė (L-77). Upės žemupys apie 2,5 km yra patvenktas Kauno marių. Tai nuo vėjų ir bangų sau-gus uostas turistams ir žvejams. Prie pat Verknės ž., d išgriuvusioje pakrantėje, kyšo stambi konglomerato uola, bene vienintelė tokia Lietuvoje.
277 d Juodija (L-8). Juodijos ir Nemuno santakoje - aukštas piliakalnis, skalaujamas ištvinusių marių bangų.
265 d DARSŪNIŠKIS - kol. centras. Pakilus Kauno marių vandenims, D. apsaugai buvo supiltas 4 km ilgio pylimas.
261 d Lapainia (L-25). L. atiteka nuo Kalvių, teka per Gabio (F-17) ir Kalvių (F-197) ež. Lapainios k. yra žemiau Kauno marių lygio ir atitvertas nuo jų apsauginiu pylimu.
257 k PILIUONA - Taurakiemio apyl. ir ,,Pirmūno" kol. centras. Į š. nuo P. tęsiasi Dubravų, į š. v. - Vaišvydavos girininkija.

6 schema

Kiek susiaurėjusios prie buv. Kračkiemio ir Dabintos k., Kauno marios vėl plačia alkūne įsilieja į d krantą ir paplatėja iki 2 km. Kauno mariose ,,paskendusių" kaimų gyventojai išsikėlė į naujas ,,Nemuno" ir ,,Pirmūno" kol. gyvenvietes ant kalno. Viršužiglyje yra Kauno žvejų mėgėjų valčių bazė ir trumpalaikė turistų poilsiavietė, ,,Centrolito" gamyklos profilaktoriumas, pagalbinė m-la.
Statant Kauno HE, buvo įrengta didelė vandens saugykla, vadinamosios Kauno marios, kurios patvenkė Nemuną iki Kernuvių. Marių plotas, kai patvenkto vandens horizontas normalus, yra 63,5 km2, tūris - 462 mln. m3, naudingas tūris, nuleidžiant vandens horizontą iki 4 m - 222 mln. m3, marių ilgis - 81 km, pl. - 3,3 km. Pučiant stipresniam vėjui ir esant 4-5 balų bangavimui, baidare ar kita mažesne turistine valtele reikia plaukti užuovėjine pakrante.
248 d Strėva (L-81). Strėvos ž. dabar yra plačios ir gilios, nes pakilę Kauno marių vandenys žemupį užsėmė iki pat Alytaus-Kauno pln. Čia tarp gilių ir ramių įl. yra daug gerų vietų postoviui, nakvynei. Tačiau po metų kitų čia daug kas pasikeis Ant stataus marių šlaito jau pradėtas statyti hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutinis vandens baseinas (F-350 ha, 37 mln. m3 vandens talpos); jis aptveriamas žemės pylimu. Per imtuvę – išleistuvę vanduo pateks į vamzdį – vandenvedį, kuris eis iškasa, pylimu ir estakada iki mašinų pastato. Jo ilgis bus apie 700 m. Mašinų pastatą su Kauno mariomis jungs dvipusio veikimo 215 m pl., 14 m gl. kanalas. Naktį maždaug septynias val., panaudojant elektros energijos perteklių, HAE agregatai pumpuos iš Kauno marių vandenį į 100 m aukštyje įrengtą baseiną. Dieną maždaug penkias val., trumpalaikio piko metu, vanduo, vamzdžiais krisdamas iš 100 m aukščio, varys tuos pačius agregatus ir gamins elektrą. HAE mašinos inversinės: generatoriai galės dirbti kaip elektromotorai, o turbinos - kaip siurbliai, HAE veiks kaip savotiškas elektros sandėlis, išlygins energetinės sistemos balansą ir pagerins šiluminių elektrinių darbą. Nemaži bus ir kai kurie kiti parametrai: kas sekundę į viršutinį baseiną arba iš jo tekės 1500 m3 vandens. Turbinų galingumas bus 1600 MW, siurblių - 1735 MW. Jėgainė pagamins 2,4, o sunaudos 3,3 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos per metus.
Kai HAE dirbs, vandens turistams susidarys tam tikrų nepatogumų: naktį, kai iš Kauno marių vanduo bus siurbiamas į aukštutinį baseiną, vandens horizontas pažemės iki 2-3 m, o seklioje pakrantėje palikti laiveliai atsidurs toli nuo kranto; dieną, kai milžiniška (1500 m3) vandens masė iš 100 m aukščio kris į marias, sukels nemažą bangavimą, plintantį gan dideliu spinduliu.
d Astraviškės, Lietuvos kūno kultūros instituto poilsio bazė.
246 d Uolė (Vandenis, L-7). DOVAINONYS - paukštininkystės t. ū. gyvenvietė, Dovainonių (Seilupių) piliakalnis, vadinamas Mergakalniu. Ties D. labai statūs ir aukšti marių šlaitai. Plačiame ištvinusiame Uolės žemupyje yra Kauno žvejų mėgėjų valčių bazė, čia prieglobstį ras ir vandens turistai. Netoliese, Kapitoniškėse, įsikūrusi Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto sveikatingumo stovykla.
241 k Dubravos miško draustinis (F-4349 ha), kuriame yra aklimatizuotų dėmėtųjų elnių.
d RUMŠIŠKĖS - apyl. ir ,,Pravienos" daržininkystės kol. centras, R. mstl. 1958 persikėlė iš Panemunio, kurį užsėmė ištvinusios Kauno marios. R. mstl. ant marių kranto pastatytas paminklas poetui A. Baranauskui, kuris 1851 mokėsi R. veikusioje raštininkų m-lojė.
Kauno marių š. r. pakrantės žušyne prie Pravienos upelio įsikūręs Lietuvos TSR liaudies buities muziejus. Muziejaus ekspozicija užima apie 180 ha, trasos ilgis - 6 km.
230 d PALEMONAS, glžk. st. Turistams, kurie čia mano baigti kelionę Nemunu, patogi vieta sėsti į Vilniaus-Kauno traukinį. Palemone netoli nuo marių, prie Lakštingalų slėnio, yra poetės S. Nėries (1904-1945) memorialinis muziejus. Čia paprastai kasmet pradedama Poezijos pavasario šventė.
k GIRIONYS - Lietuvos miškininkų mstl.: čia įsikūrė Lietuvos Miškų ūkio mokslinio tyrimo institutas, Dubravos miškų tyrimo st, Kauno miškininkystės technikumas. Yra 125 ha parkas – dendrariumas. Dubravos miške yra Girulių turistų poilsiavietė.
227 d Kauno marių š. v. gale, už aukšto apsauginio pylimo, gražiame parke boluoja buv. Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios kupolai. Dabar čia įsikūręs M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. P. ansamblis (XVII a.) - vienas iš gražiausių baroko architektūros pavyzdžių mūsų šalyje, sąjunginės reikšmės archit. paminklas.
k Marių pakrantėje, tarp Pažaislio ir Kauno HE, yra puikus paplūdimys, jachtklubas, žvejų mėgėjų valčių st., keleivinių ir prekinių laivų prieplauka.
223 Kauno HE betoninė potvynių praleidimo ir žemių užtvanka. Užtvanka eina glžk. ir kelias. Šliuzo laivams praleisti per užtvanką nėra. Čia iš viršutinio bjefo į žemutinį laivelius k krantu apie 200 m reikia persigabenti sausuma. (Išlipti į cementinės užtvankos krantą reikia labai apdairiai, nes povandeninė jos dalis yra nepaprastai slidi, apgliaumėjusi).
Nemuno potvynių vandeniui nuleisti įrengta betoninė slenkstinė užtvanka su trimis 20 m pl. pralaidomis, uždaromomis 7 m aukščio skydais. Bendras maksimalus hidromazgo pralaidumas - 4500 m3/s. Kai HE neveikia, biologiniam režimui avarine pralaida kas sekundę praleidžiama 70 m3 vandens. Tad ir didž. ,,sausmečiu" (kai HE nedirba) Nemune vandens yra pakankamai turistiniam laiveliui bei plaustui. Galima gauti leidimą susipažinti su įdomiais HE įrengimais. Ekskursantus palydi gidas.
Kauno HE jėgainės pastate sumontuota 4 hidroturbinos. Jų ratų 0 5 m, vandens pralaidumas - 750 m3/s, t. y. 2,6 karto didesnis negu vid. Nemuno debitas. HE galingumas - 100 MW.
Kilometru žemiau HE Nemunas, aplenkdamas Vičiūnų kalną, sudaro trigubos Kauno kilpos vidurinį įlinkį. Kairėje Vičiūnų vasarvietė, d Kauno Dainavos gyvenamasis rj. Petrašiūnų priemiestyje nemaža Kauno pramonės įmonių.
219 k Aukštosios Panemunės kurortinio miško draustinis, vadinamas Basanavičiaus šilu (F-226 ha). Per Nemuną ties K. Barkausko g. permestas aukštas pėsčiųjų tiltas. d Kauno-Vilniaus glžk., 1275 m ilgio tunelis. Puskilometrį nuo tunelio, buv. Kauno tvirtovės VI forto dauboje, 1926 gruodžio 27 d. smetoniniai budeliai sušaudė keturis komunistus - Karolį Poželą, Juozą Greifenbergerį, Kazį Giedrį ir Rapolą Čarną. Žudynių vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Tuoj už VI forto, Girstupio (L—10) slėnyje, yra vienintelis Lietuvoje zoologijos sodas. Netoliese - A. Mickevičiaus akmuo su iškaltais inicialais ir 1823 m. data.
216 Aukštosios Panemunės tiltas; k krante AUKŠTOJI PANEMUNĖ; d ŠANČIAI buv. Kauno proletariato rj., susiformavęs XIX a. antrojoje pusėje. Siauriau, viršutinėje terasoje, AUKŠTIEJI ŠANČIAI. Čia yra karių kapinės, kuriose ilsisi Kauno vaduotojų, lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno, taip pat revoliucinio judėjimo dalyvių palaikai.
215 k Jiesia (L-69). Nemuno - Jiesios santakoje, k krante, stūkso Jiesios (Napoleono) piliakalnis (IX-X a.). Piliakalnio teritorija ir Jiesios atodangos - istorinis landšaftinis draustinis.
212 Kauno-Kybartų glžk. tiltas; Kauno glžk. st., autobusų st, k ŽEMOJI ir AUKŠTOJI FREDA. Aukštojoje Fredoje yra 76 ha botanikos sodas. Jo dendrariume auginama daugiau kaip 600 įvairių pasaulio šalių dekoratyvinių medžių bei krūmų.
211 k ALEKSOTAS - Kauno priemiestis. d Karmelitų pusiasalyje, panaikinus Kauno upių žiemos uostą, kuriamas parkas. Čia laikinai prisiglaudusi ,,Žalgirio" akademinio irklavimo bazė, taip pat Kauno motorinių valčių st. KAUNAS - respublikos pramonės ir kultūros centras, antras pagal dydį miestas respublikoje, įsikūręs didž. Lietuvos upių - Nemuno ir Neries - santakoje. Beveik iš visų pusių jį juosia pušynai, reljefą įvairina kalvos kalvelės, upių upelių slėniai.
Mieste veikia daugiau kaip 100 stambių pramonės įmonių, yra 5 aukštosios m-los, 11 specialiųjų vid. m-lų ir kt.
Žymesnieji archit. paminklai: Kauno pilies liekanos, Perkūno namas - lietuviškos gotikos perlas (Aleksoto g. 6), Bazilika (Vilniaus g, 26), Vytauto bažnyčia (Aleksoto g. 1), Rotušė.
Mieste veikia istorijos, M. K. Čiurlionio dailės, literatūros, keli memorialiniai muziejai, dramos, muzikinis ir lėlių teatrai, keliolika stacionarinių kino teatrų, zoologijos ir botanikos sodai. Kauno kelionių ir ekskursijų biuras - Rotušės a. 11, o turistų klubas - Kęstučio g. 32. (Apie Kauną ir jo apylinkes yra nemaža literatūros. Naujausias leidinys - autorių kolektyvas, Kaunas. Turistui apie miestą, V., 1977).
209 Aleksoto tiltas.
k Aleksoto kalnas, vadinamas Linksmakalniu, Žagarinės kalnu. Nuo jo viršūnės atsiveria vaizdas į Nemuno ir Neries santaką, Kauno senamiestį, Vilijampolę.
208 d Didž. Nemuno intako Neries (L-510) ž. Neriai įtekėjus, Nemunas trečdaliu paplatėja ir pagilėja. Tarp Kauno ir Klaipėdos Nemunu vyksta navigacija. Vandens turistai, plaukdami šia trasa, neturi pamiršti, kad, esant žemam Nemuno debitui, Kauno HE veikia tik piko metu, t. y. kada sunaudojama daugiausia elektros energijos. Elektrinės darbo ir nedarbo metu Nemuno vandens horizontas svyruoja iki pusės ir daugiau metro. Be to, upe plaukioja daug įvairių laivų. Ypač dideles bangas sukelia greitaeigės ,,Raketos“, ,,Zaria" ir galingieji vilkikai. Jie nedideliems turistiniams laiveliams, ypač baidarėms, gali pridaryti daug nemalonumų. Be-veik visa likusi Nemuno atkarpa yra sureguliuota žabų ir akmenų bunomis. Tad, plaukiant toliau, reikia ypač saugotis apnuogintų bunų ,,galvų" bei jose styrančių aštrių povandeninių akmenų ir žabų. Pavojingi ir stiprūs sūkuriai, susidarą žemiau bunų. Fv. pažymėtas gairėmis ir sutapimo ženklais (upės krantuose).

7 schema

207 k Marvelė (L-7), MARVELĖS priemiestis;
d VILIJAMPOLĖ - antras pagal dydį Kauno pramonės ir gyvenamasis rj. Ant kalno - IX forto muziejus. Šioje vietoje hitlerininkai nužudė apie 80 tūkst. žmonių. Fašizmo aukų atminimui statomas memorialas.
Puskilometriu žemiau, d, buv. Marvos dvare, žirginio sporto st. Vilijampolėje buv. karjere įrengtas naujas upių žiemos uostas; čia yra ir nauja prieplauka.
205 d LAMPĖDŽIAI - vasarvietė, įsikūrusi gražiame pušyne. Lampėdžių liepa - gamtos paminklas; k OBELYNĖ. Obelynėje prof. T. Ivanauskas 1929 įkūrė pirmąją Lietuvoje juodsidabrių lapių fermą, įveisė dendrologinį sodą. Name, kur gyveno T. Ivanauskas, veikia memorialinė ekspozicija. Greta Obelynės žaliuoja nedidelis (F-332 ha) Kamšos miškas - botaninis - zoologinis draustinis.
202 k PYPLIAI - kaimas, išsibarstęs tarp Kamšos ir Kačerginės miškų. Čia yra Karvelių ąžuolas - gamtos paminklas - ir piliakalnis (30 m aukščio). Tai geriausiai išlikęs taisyklingos kūgio formos piliakalnis Lietuvoje. Nuo jo viršūnės atsiveria Kauno ir Nevėžio slėnio panorama. Piliakalnis su apylinkėmis - landšaftinis istorinis draustinis.
199 d Nevėžis (L-209). RAUDONDVARIS. Nevėžio ž. d krante, Šilelio k., yra trumpalaikės turistų poilsiavietės.
k KAČERGINĖ (Pusšilis) - mstl. t. g, įsikūrusi sausame spygliuočių miške (F-497 ha). Čia veikia resp. vaikų sanatorija ,,Žibutė", kelios pionierių stovyklos. 1906 K. vasarojo rašytojas J. Biliūnas, K. dažnai vasaras praleisdavo poetas L. Gira, kalbininkas J. Jablonskis, kompozitoriai S. Šimkus, J. Naujalis. Kelias vasaras K. vasarojo ir čia 1967 birželio 7 d. mirė V, Mykolaitis-Putinas. K. pln. žiede (L-5,5 km) vyksta motociklų, automobilių ir dviračių lenktynės.
194 k ZAPYŠKIS - mstl., apyl. ir kol. centras. Kol. ekonomiškai stiprus. 1977 Z. aštuonmetė m-la pažymėjo 300 m. jubiliejų.
Zapyškyje prie pat Nemuno stovi šv. Jono (Vytauto) ankstyvosios gotikos bažnyčia (XVI a.) - sąjunginės reikšmės archit. paminklas. Dabar čia veikia nuolatinė kultūros paminklų apsaugos paroda ir Z. kol. istorijos bei pasiekimų paroda.
Greta Zapyškio, Kluoniškių k., gimė (1837) poetas A. J. Vištelis-Višteliauskas. d KULAUTUVA - mstl. t. g., kurortas, įsikūręs 600 ha miške - draustinyje, Čia veikia 330 lovų TBC sanatorija, 100 lovų vaikų sanatorija, o vasarą - vaikų darželiai, pionierių stovyklos.
188 k Ova (L-12), Altoniškiai. Nemuno-Ovos santakoje ant aukšto, stataus skardžio yra legendinis Aldonos-Altonės piliakalnis.
A. piliakalnis (X-XIV a.) - archeologinis paminklas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą piliakalnį tyrinėjo archeologas T. Daugirdas. Piliakalnio viršūnėje dar tebešlama vienišas tūkstantmetis ąžuolas.
Priešais Altonės piliakalnį, k Ovos krante, Riogliškių k., yra alkakalnis, vadinamas Griūvakalniu; už 500 m į p. v.Riogliškių senkapis (V-XII a.).
182 d BATNIAVA - apyl. ir t. ū. centras. Ūkis augina Kaunui daug įvairių ankstyvųjų daržovių. Toliau - Paštuva, Brūžė. Per Brūžę teka į Nemuną Karle. Brūžės rytuose - Karklės miškas.
k Liekė (L-21). Upės slėnio Šlaitai šaltiniuoti, todėl upės vanduo šaltas, deguoningas, jame veisiasi upėtakiai ir šlakiai; yra nemaža bebrų ir ūdrų.
Nemuno-Liekės-Lapupio santakoje aukštai iškėlęs galvą stovi Šėtijų Jundakalnis. Tai gana stati, medžiais apaugusi panemunės kalva.
181 k MIKYTAI - ,,Pirmūno" kol. centras, piliakalnis, senkapis.
d JAUČAKIAI - kol. centras, yra 2 piliakalniai, vadinami Svirnakalniu ir Kartuvių kalnu. Pastarajame buvo kariami 1863 sukilimo dalyviai. Pakarklės miške, tarp Nemuno ir Kauno pln., yra Brolių kapinės. 1941 rugpjūčio mėn. fašistai čia nužudė 3500 tarybinių žmonių iš Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir Vilkijos.
180 d VJLKIJA - mst, apyl. ir žvėrininkystės t. ū. centras. Ūkis augina sidabrines, poliarines lapes ir audines. 1384 prie V. įvyko mūšis tarp lietuvių (vedamų Jogailos ir Skirgailos) ir kryžiuočių (vedamų Ragainės komtūro Vygando) kariuomenių. Mūšį laimėję lietuviai sutrukdė priešui veržtis į Lietuvos gilumą. 1450 Dancingo pirklių dokumentuose minima V. muitinė. XVI a. V. suteiktos Magdeburgo teisės.
1863 gruod˛io 17 d. V. apylinkėse buvo suimtas ir Kaune pakartas A. Mackevičius, 1863 sukilimo vadas.
1862-1863 V. gyveno tautosakininkas, leksikografas, etnografas A. Juška.
176 k Kretkampis, sausas pušynas. Čia veikia aklųjų gydomojo darbo m-la. Nemuno pakrantėje didelis senvagės žiogis.
d Ringovė, yra piliakalnis.
174 k Žemoji Panemunė, piliakalnis; kaime yra laivų prieplauka, įdomus stulpo pavidalo akmuo - menhyras. Pasakojama, kad ant jo stovėjusios senovės lietuvių dievų statulos.
168 d Dubysa (L-139). SEREDŽIUS - mstl., apyl. ir Mičiurino sodininkystės t. ū. centras, laivų prieplauka (plačiau apie D. ir S. žr. p. 170).
K KRIŪKAI - mstl., apyl. centras.
164 d Armena (L-20). Kalviai; yra piliakalnis, vadinamas Bajorkalniu. Ant kalno KLANGIAI - P. Cvirkos gimtinė; veikia rašytojo memorialinis muziejus.
160 k Nykutė (L-9), Panykiai, Misiūnai, yra piliakalnis.
150 d VELIUONA - mstl., apyl. ir P. Cvirkos kol. centras. Miestelio r. dalis vadinama Pakalniškiais, v. - Antkalne, š. - Naujamiesčiu. Per V. į Nemuną teka du maži upeliūkščiai - Veliuona ir Skruzdupys. V. yra 2 parkai, viename iš jų nemaža retų medžių. V. bažnyčia (XVII a.) - archit. paminklas. Veliuonos upelio d krante vienas šalia kito yra du piliakalniai. Vienas jų vadinamas Gedimino kapu, antras - Pilies, Ramybės kalnu. Piliakalniai su buv. papiliais - istorinis landšaftinis draustinis. Pasak padavimo, V. mūšiuose su kryžiuočiais žuvęs kunigaikštis Gediminas nuo pirmąkart panaudoto šaunamojo ginklo. Esą palaidotas jis Gedimino kapu vadinamame piliakalnyje, kur jam pastatytas paminklas.
1815-1932 V, gyveno poetas K. Nezabitauskas-Zabitis, 1863-1871 - tautosakininkas A. Juška, 1918-1922 V. pradinėje m-loje mokėsi rašytojas P. Cvirka.
Tuojau už Veliuonos, ties Kaimeliu, prasideda nugriuvę Nemuno skardžiai, kuriuose kasmet peri tūkstančiai urvinių kregždžių.
152 k Vaiguva (L-6). PLOKŠČIAI, stūkso piliakalnis, yra laivų prieplauka; 1889-1899 P. taikos teisėju dirbo pedagogas P. Kriaučiūnas, Jo namuose lankydavosi nemaža ano meto kultūros veikėjų: rašytojai V. Kudirka, J. Tumas-Vaižgantas, tautosakos rinkėjas A. Sabaliauskas- Žalia Rūta, kalbininkai J. Jaunius, J. Jablonskis, J. Boduenas de Kurtenė, E. Volteris ir kt. P. piliakalnyje iškastame urve buvo slepiama lietuviška spauda, knygnešių slapta gabenama iš Rytų Prūsijos.
149 d RAUDONĖ - mstl., apyl. ir kol. centras. R. dvaro rūmuose (sąjunginės reikšmės archit. paminklas) dabar - vid. m-la. Rūmai, dažnai vadinami pilimi, pastatyti apie 1608.
Prie rūmų didelis parkas, kuriame auga senas dvikamienis 7,5 m apimties, 20 m aukščio Gedimino ąžuolas - gamtos paminklas.
Toliau, už 2 km, Raudonėnai; yra laivų prieplauka. R. kaimo apylinkėje, Raudonės upelio krante, dunkso piliakalnis, yra X-XIV a. kapinynas.
140 d Vytėnų kol. Panemunės (Gelgaudų, Zamkaus, Vytėnų) pilis (XVII a.) - resp. reikšmės archit. paminklas.
138 k GELGAUDIŠKIS - mstl. t. g., laivų prieplauka, yra senas parkas (XVI a.), keramikinių dirbinių gamykla. Buv. G. dvaro rūmuose dabar veikia vid. m-la, taip pat pagalbinė m-la - internatas. Sidabrinių klevų alėja (abipus paradinio įvažiavimo) yra ne tik G. parko įžymybė, bet ir viso senųjų Lietuvos parkų palikimo unikumas.
135 d SKIRSNEMUNĖ - mstl, apyl. centras.
Nemuno pakrantėje yra eksploatuojamas didelis kreidos mergelio karjeras. Kreidiniai mergeliai čia išeina beveik į žemės paviršių.
126 k KAIMELIS - Kidulių t. ū. padalinys, kultūros namuose įsteigtas pirmasis respublikoje kolūkinis dailės kūrinių muziejus.
124 d Mituva (L-102) - Nemuno žemupio lygumų upė. Tai vienintelė didesnė upė, kurios baseine (F-773 km2) nėra ež. Baidare galima plaukti nuo Snietalos intako.
JURBARKAS - rj. centras, yra tiltas per Nemuną, laivų prieplauka, uostas (Mituvos ž.), laivų remonto dirbtuvės ir kt. J. gimė žymus aktorius ir režisierius K. Glinskis (1886-1938), nuo 1929 iki mirties gyveno skulptorius V. Grybas (1890-1941). Miesto parke yra jo memorialinis muziejus. Šalia miesto stūkso Bišpilio ir keletas mažesnių piliakalnių.
J. pradėjo augti nuo XV a. pr., kai čia buvo įsteigta muitinė. XVII a. pr. J. gavo Magdeburgo teises ir herbą. Per J., kaip pasienio miestą, 1901 buvo gabenama ,,Iskra', 1928-1933 - nelegali komunistinė literatūra.
Vaduojant J. iš vokiškųjų fašistų, 3 pasižymėjusiems kariams - I. Frolovui, S. Sergejevui ir V. Tolstikovui - suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrio vardai.
K KIDULIAI - t.ū. centras.
117 k SUDARGAS - mstl., ,,Komjaunuolio" kol. centras, 3 km nuo RTFSR Kaliningrado sr. sienos. S. vadinamas Lietuvos Šveicarija.
Prie S., aukštoje Nemuno pakrantėje, yra 5 piliakalniai.
Lietuviškos spaudos draudimo metais per S. iš Prūsijos buvo gabenamos lietuviškos knygos. Aktyviam knygų platintojui M. Sederavičiui Sudargo kapinėse yra pastatytas paminklas.
113 k Ramoniškiai. Kadaise čia stovėjo Lietuvos jr Vokietijos valstybių pasienio stulpai. d SMALININKAI - rj. pavaldumo miestas, yra laivų prieplauka, upių laivų žiemos uostas, 2 ha parkas. XX a. pr. per S. buvo gabenama ,,Iskra", lietuviškos knygos ir laikraščiai, spausdinti Prūsijoje, iki 1933 per S. į Lietuvą buvo gabenama dalis Vokietijoje leidžiamos LKP literatūros.
Tolimesnė Nemuno vaga, sureguliuota bunomis, yra 150-170 m pl.
102 d Kalvėliai.
99 k NEMANSKOJE (Trapėnai), yra laivų uostas. d VIEŠVILĖS mstl. - apyl. centras.
88 d. SOKAIČIAI, matyti aukšti senos plytinės kaminai.
85 k Šešupė (L-298).
81 d Jūra (L-172).
Nemunas, lauždamasis per Vilkyškių kalvagūbrį, pradeda riesti vaizdingą Ragainės-Rambyno-Tilžės kilpos pirmąjį vingį.
79 k GARINAS (Žemutiniai ir Aukštutiniai Eisuliai). Nuo aukšto Žvalgų kalno atsiveria gražūs vaizdai į Nemuno slėnį.
77 k ČAPAJEVAS (Tusainiai). Čia stūkso Kaukaro piliakalnis, kurio pilį kryžiuočiai sudegino 1276. Nemunas riečia didįjį Ragainės (Nemano) kilpos vingį; pakrantėse spygliuočių miškai.
73 k NEMANAS (Ragainė); yra laivų prieplauka, celiuliozės kombinatas. Ant kalno kryžiuočių pilis. Ragainėje išspausdintas J. Basanavičiaus redaguotas pirmasis pasaulietiškas lietuvių laikraštis ,,Aušra" (1883). 1549-1563 R. kunigavo pirmosios lietuviškos knygos (1547) autorius M. Mažvydas. Jis ir palaidotas Ragainėje.
Nuo Ragainės prasideda paskutinė Nemuno žemupio atkarpa - delta.

8 schema. Naujoji Nemuno delta

70 d Atšaka į 2 km ilgio Nemuno žiogį, vadinamą Margių ež. Truputį žemiau - Ūžbiečiai.
69 d Rambyno landšaftinis draustinis. Rambyno kalne buvo senovės lietuvių alkavietė, šventas miškas ir galbūt pilis.
Greta Rambyno, Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje 1904 pirmą kartą buvo lietuviškai išspausdintas ,,Komunistų partijos manifestas".
Kasmet Rambyno kalne rengiama tradicinė Joninių šventė.
63 k Kumos-Merguvos įl. - gili Nemuno senvagė, virtusi ež.
62 k Pilies kalnas, kuriame yra senosios Tilžės pilies liekanų. Šią pilį 1408 pasistatė kryžiuočiai, norėdami pulti lietuvių žemes. Kiek toliau - Angio kalnas. Tai paskutinė aukštesnė panemunės kalva. Toliau Nemuno krantai palaipsniui pradeda žemėti - upė įplaukia į pajūrio žemumą.
59 k SOVETSKAS (Tilžė), Tauragės-Sovetsko pln. tiltas, yra laivų prieplauka, laivų uostas. Sovetskas - antras pagal dydį Kaliningrado sr. miestas. Karo metu apie 80% miesto buvo sunaikinta. Dabar S. atstatytas, toliau plečiamas. Mieste veikia rusų dramos teatras.
Tilžė lietuvių kultūros istorijoje, ypač spaudos draudimo metu (1864-1904), suvaidino reikšmingą vaidmenį. Čia gyveno ir dirbo daug Mažosios Lietuvos švietėjų bei kultūros darbuotojų.
58 Klaipėdos-Sovetsko-Kaliningrado glžk. tiltas. Tiek glžk., tiek pln. tiltai čia eina ne vien tik per Nemuno vagą. Dešiniajame krante yra atkirstų Nemuno meandrų liekanų - Kurmežerio, Maryžiogio ir Ūžlenkio vandens prisipildę tarprumbiai. Per Užlenkio ir Kurmežerio žemumas yra dar 2 tiltai, Visų 3 tiltų ilgis - 1245 m.
48 Deltos pradžia - Nemunas suskyla į 2 atšakas. Pirmąja, k Matrosovkos (Gilijos) šaka nuteka nuo 16 iki 29% (vid. 150 m3/s arba 28%) Nemuno vandens, d Rusnės šaka - 72%. Nemuno deltos paviršius plokščias, vos keletą metrų nuo jūros lygio pakilusi žemuma; laukų apsaugai nuo Gilijos atšakos iki Tatamiškių supilti aukšti pylimai.
51 k (buv.) Stulbeikiai.
38 d Gėgė (L-29) nuo pat Pagėgių teka plačia Nemuno senvage. k Ščiukinas (Didieji Kaceviškiai).
33 d Veižas (L-29) V. įteka į gilią Rusnės senvagės atšaką; V. pab. - Šanutė. k Senieji Sėliai.
32 k Klokių laivų uostas, už 1,5 km nuo upės - Jasnojė (Kaukiemis), d Šilininkai.
19 d Tatamiškiai. Toliau - Leitė (L-26). Upėjė didelė Ragininkų sala, fv. k. Abu upės krantai jau žemi, pelkėti.
13 Rusnė baigiasi: į d teka Atmata, į k—Severnaja (Skirvytė), kuri toliau išsiskaido į Pakalnę,. Vorusnę ir Rusnaitę. Atmatos vaga nuteka nuo 31 iki 40% Rusnės vandens, o kita, didesnioji, dalis (60-69%) nubėga Skirvyte. Nuo jos atsišakojančia Pakalne nuplaukia 2-6% Skirvytės vandens. Atmata laikoma vyriausia Nemuno deltos šaka. Visos Nemuno deltos atšakos yra pakankamai gilios plaukti bet kurio tipo turistiniu laiveliu.
d ŽALGIRIAI - Šilutės t. ū. technikumas. k RUSNĖ - mstl.; Rusnės saloje yra žuvininkystės ūkio centras. R. - sena pamario žvejų gyvenvietė. Traukdamiesi vokiškieji fašistai susprogdino tiltą per Atmatą, sunaikino mstl. Dabar R. ne tik atsistatė, bet ir gerokai išsiplėtė; atstatytas ir tiltas. Evangelikų liuteronų bažnyčia (XIX a. pr.) - vietinės reikšmės archit. paminklas.
10 d Šyša (L-61), Pašyšiai. Šyša nuo ž. ligi Šilutės (L-6) reguliuota, tiesi ir gili (1,5-2 m): ja gali plaukti ir didesnės gramzdos laivai. Tarp Leitės ir Šyšos visa d pakrante auga vešlios kultūrinės pamario lankos. k Šyškrantė.
4 d Plati Atmatos atšaka į Krokų Lankos ež. Krokų Lanka ir Kniaupo įl. - pagrindinės Kuršių marių žuvų neršyklos.
3 d Paskutinio Nemuno intako Minijos (L-213) ž.; k Uostadvaris, laivų uostas,. žemų, apsemiamų vietų vandens reguliavimo polderiai, švyturys.
Krokų Lankos ež., Kniaupo įl., Vytinėje, Duobelėje, Šakutėje, Skatulėje, Vorusnėje ir kitose atšakose, esančiose Nemuno deltos botaninio - zoologinio draustinio teritorijoje, draudžiama bet kokia mėgėjiška žvejyba, plaukiojimas motorinėmis valtimis.
Toliau - Atmatos ž. į Kuršių marias; k krypties ženklai ilgo molo gale; d Kniaupo įl.; tiesiog, už 4 km, baltuoja Ventės rago švyturio kepurė, o anapus marių, už 17 km, vos matyti Nidos švyturio, miško ir aukštųjų Sklandytojų bei Parnidžio kopų kontūrai.

<< Į TURINĮ >>