<< Į TURINĮ >>

NARŪTIS IR JO EŽERYNAS

Trasos ilgis -112 km, trukmė - 4-5 d., sezonas - V-IX mėn.

14 schema. Narutis ir jo ežerynas

Narutis (Naroč) išteka iš Naručio - didž. Baltarusijos TSR ež., esančio r. Lietuvos pasienyje, už 40 km į p. r. nuo Švenčionių, Minsko sr. Medilo rj.
Pradžioje upė pamažu, trumpais staigiais vingiais sruvena Naručio ežeryno žemuma, įsiterpusia tarp dviejų moreninių gūbrių. Pačiame aukštupyje vaga platoka (10-12 m), vietomis užžėlusi vandens augmenija; toliau, upei giliau įsirėžus į durpinį-smėlinį gruntą, vaga susiaurėja iki 6-10 m, o žemupyje išsiplečia iki 30-50 m. Gl. svyruoja tarp 0,5-1,0-1,5 m. Tarp daugelio upės vingių plačios salpos. Vietomis upė tokia vingiuota, kad neaišku, kur sukti laivelį. Kai kurios kilpos jau pertrauktos ir vienu ar kitu galu prisišliejusios prie naujos vagos. Aukštupyje maždaug 2-2,5 km bare upė reguliuota ir ištiesinta.
Maždaug nuo 50 km upės kritimas padidėja ligi 0,3-0,4 m/km. Q: ištake iš Naručio ež. 1,8, žemiau Spenglos ž.- 3,5, ž.- 10,9. Upės nuotėkis per metus mažai tesikeičia, nes ją maitina keletas didelių ež. Didesnių kliūčių, išskyrus augmeniją, porą slenkstelių, susidariusių buv. užtvankų vietoje, labai didelį ir staigų vingiuotumą, brakonierių perkalus, nėra.
Dabar, kai baltarusiai 5-ame km prieš Vileiką patvenkė Nerį, kelionę ja geriausia pradėti Narutyje bei jo ežeryno aukštutiniame Batorino ež., nuo Sikovičių k. Dideliuose, atvirų plotų ež. kelionei paįvairinti labai praverčia burės.
Šį maršrutą pradėję Naručio ežeryne, be didesnių kliūčių ją galime tęsti toliau iki Vilniaus, Kauno ar net Klaipėdos, sukardami apie 640 km per 25-30 d.
Prie Naručio ež. yra turistinė bazė ,,Naručio ežeras" (,,Ozero Naroč"), veikianti nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pab. Be to, Naručio ež. pakrantėse yra sanatorija, daug poilsinių, kempingas, biologinė st, pionierių stovykla ir 6 trumpalaikės turistų stovyklavietės, kuriose leidžiama sustoti, statyti palapines, kurti laužus.
112 Batorino ež. (F-626, L-3,8, didž. pl-1,7) išsirangęs iš š. r. į p. v. Pakrantės, išskyrus š., žemos, pelkėtos. Ež. negilus, turi daug maistingo planktono, dėl to jo vanduo visada drumstokas. Vakarinės pakrantės pusiasalyje yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.
Į š. r. ež. pakraštį įteka Dziagilės upelis, bėgantis iš to paties vardo ež., o iš š. v. galo išteka į Miastro ež. Drobnios pertakas (1,1 km ilgio, 2-4 m pl., 0,5-1,5 m gl.). Pertako srovė labai lėta, nes ir tų ež. V beveik vienodos. Drobnia srūva žema sudurpėjusia lyguma. Pertako pradžioje reikia pralįsti pro Medilo-Vileikos pln. tiltą. Pertake gausu susigrūdusių ir jau sužėlusių durpinių plovų, labai trukdančių plaukti.
98 Miastro ež. (F-1310, L-5,6, didž. pl-3,7) yra tarp Naručio, Balčio, Batorino ir Medilo ež. Šiaurrytiniame jo pakraštyje įsikūręs MEDILO mstl. - rj. centras. žemoki ež. krantai išraižyti ilgais pusiasaliais ir giliomis įl. Pietvakarinis jo krantas įsirėžęs į gražų spygliuočių mišką, kur yra vieta trumpalaikiam turistų poilsiui.
Kačergos įl. pusiasalyje išsimėtęs Kačergos k. Salia kaimo iš Miastro į Narutį teka Škėmos upelis - 100 m ilgio pertakas, pakankamai gilus ir be jokių kliūčių. Orientyras jį surasti: aukštas, matomas iš toli gelžb. tiltas per Škėmos upelį.
92 Narutis — pats didž. kadaise čia tyvuliavusio ež. reliktas. Jo F-7950, L-13,5, didž.pl.-9,5, gl.-30, P-53. Vėliau, vandenims senkant, atsiskyrė Miastro, Balčio, Batorino, Medilo, Rudakovo, Svyrių, Vyšniovo, Švokšto ir kiti ež. Naručio ež. vanduo skaidrus, jo dugnas, kaip jūros, švariausio smėlio. Pakrantės, išskyrus kai kurias vietas š. ir p., žemokos, lėkštos, atabradas seklus, vietomis (p. v. dalyje) daugiau kaip 1 km nutįsęs į ež. Narutis turtingas įvairių žuvų (narutiška seliava, sykai, unguriai, ešeriai, karšiai, lydekos).
Šiaurvakarinėje ež. pakrantėje, buv. Kobylnikų mstl. vietoje, pokario metais išaugo didelė Naručio vasarvietė. Vakariniame ež. pakraštyje yra įsikūrusi turistinė bazė, kempingas, biologinė st, sanatorija ir keletas poilsinių. Sanatorijoje veikia mineralinio vandens šaltinis (giluminis gręžinys), r. pakrantėje, kurioje taip pat šlama tankūs spygliuočių miškai, yra vaikų turistinė bazė ir ištaigingų vilų kompleksas ,,Sosna". Ež. plauko keleiviniai kateriai. Pilies saloje bei jos prieigose Didžiojo Tėvynės karo metu (1943-1944) buvo pogrindinė Lietuvos šiaurės sr. komiteto būstinė, LKP CK operatyvinės grupės ir Siaurės sr. partizanų bazė (operatyvinės grupės vadovas ir komiteto sekretorius buvo M. Sumauskas). Aukštoje Pasinkų k. kalvoje pastatytas granito obeliskas (14 m aukščio), kuriame įrašyti žuvusiųjų partizanų vardai.
65 Narutis išteka iš p.r. Naručio ež. pakraščio. Ištaka pasislėpusi pakrančių švendrynuose. Orientyras: vienoje eilėje stovi aukšti medžiai, kurių dešinėje už 150m boluoja mūriniai pastatai. Upė vingiuota, prižėlusi vandens augmenijos, vagoje brakonierių prikalinėta perkalų, kurių ypač reikia saugotis plaukiant lengvai pažeidžiamais laivais.
Iki Slabados k. postoviui tinkamų vietų nėra. Todėl iš Naručio ež. reikia išplaukti anksčiau, kad tą pačią dieną būtų galima pasiekti sausesnes ir aukštesnes vietas.
61 d Čeremšicai, žemiau - naujojo pln. Narutis-Brusai gelžb. tiltas, vandens matavimo punktas. Upės srovė vis dar lėta, vaga tankiai užžėlusi; d krantas kiek aukštesnis ir sausesnis. 1 km žemiau - k mažas Gatų kaimelis.
56 k Marusės viensėdis.
42 d Slabada, kaimo vieškelio tiltas. Upės krantai jau aukštesni ir sausesni, apaugę lapuočiais; vaga tiesesnė, platesnė, bet seklesnė.
38 d Iža; malūno užtvanka įgriauta. Kiek tolėliau - k didž. Naručio intako Uzlos ž. Ji teka iš didelių Čysčiaus pelkių glūdumų ir gerokai pagausina Naručio nuotėkį. Pakrantėse vien spygliuočių miškai.
35 d Korolevcai, vieškelio Liubanai-Iža pln. tiltas.
22 d Spenglos ž., Popovcai; k didelis Naručio (Narač) k. Išgriautos malūno užtvankos vietoje nedidelis slenkstelis; Vileikos-Naručio-Svyrių-Smurgainių pln. tiltas. Upės pakrantėse su mažais protarpiais tebesitęsia miškai.
19 d Zabrodė.
16 d Kosičiai; k Kordono viensėdis. Upė vėl daro didelius vingius; vagoje vietomis pasirodo nedidelių akmenų.
6 d Jelažycai, Svyrių-Vileikos glžk. tiltas.
3 d Ručica; k Krasnica. Buv. Hanuto malūno užtvanka visiškai išgriauta, praplaukti galima laisvai.
Narutis įteka į Nerį 366-ame km nuo jos ž. Čia geros vietos poilsiui bei nakvynei abiejuose upės krantuose.

<< Į TURINĮ >>