<< Į TURINĮ >>

MŪŠA - LIELUPĖ

Trasos ilgis - 214 km, trukmė 8 d., sezonas - V-IX mėn.

Mūšos versmės yra Mūšos tyrelyje (pelkėje), už 16 km į p. nuo Žagarės, Joniškio rj. Upės orografinis vaizdas labai originalus. Ji teka 280° lanku: nuo versmių iki Lėvens ž. - Linkuvos kalvagūbrio p. papėde iš v. į r., o įtekėjus Lėveniui, iki ž. į Baltijos jūrą - į š. v. Aukštupio baseinas iki Bauskės tipiškai asimetriškas - čia beveik nėra kairiųjų intakų. Matyt, šiame ruože priešledyninė Mūša kadaise yra tekėjusi išilgai ledyno. Latvijoje, ties Bauske, Mūša susilieja su Nemunėliu į Lielupę. Mūša-Lielupė teka pro Petrašiūnus, Joniškėlį, Pasvalį, Saločius, Bauskę, Jelgavą, Kalnciemį, Uoglę, Jūrmalą.
Per visą 284 km ilgį Mūša-Lielupė nukrenta 85 m (ΔH-0,30). Didž. kritimas yra tarp 212-193 km (ΔH-0,82). Q: žemiau Kruojos - 5,74, Lėvens - 19,2, ties Bauske - 27,0. Mūša-Lielupė, neturinti gausesnių maitinimo šaltinių (ežerų, pelkių), tekanti daugiausia nelaidžiu gruntu (klintys, dolomitai), sausmečiais aukštupyje labai nusenka, o pavasarinių polaidžių bei didesnių liūčių metu greitai ir plačiai ištvinsta. Po metų kitų Mūšoje, 186,1 km nuo ž., bus įrengtas Gustonių tvenkinys (užtvankos aukštis - 8 m, tvenkinio F-195 ha), kuris padės kiek išlyginti metinį upės nuotėkį.
Vagos pl. aukštupyje - 6-12 m, vidurupyje - 50-60 m, žemupyje - 150-800 m; gl. - 0,5-1,2, 1,0-2,0, 2-6,0 m. Kliūtys: jėgainių užtvankos, nedidelės rėvos, slenksteliai, užžėlusios vietos.
Kelionę patogu pradėti nuo Petrašiūnų, kur upę kerta Pakruojo-Linkuvos pln. tiltas.

MŪŠOS-LIELUPĖS MARŠRUTINĖ JUOSTA

214 d Kruoja (L-60) išteka iš mažo ežerėlio netoli Kirbaičių, už 5 km nuo Radviliškio.
PETRAŠIŪNAI I - darbininkų gyvenvietė, dolomitų skaldos gamykla; Pakruojo-Linkuvos pln. tiltas.
212 d Daugyvenė (L-64). D. įtekėjus, upės nuotėkis daugiau kaip trečdaliu padidėja.
210 k PAMŪŠIS. P. linų fabriko darbininkų gyvenvietė, vadinama Kuntapliškiu. Buv. dvarvietėje belikę tik vandens malūnas ir kumetynas. Išgriautos malūno užtvankos vietoje dideli akmenys.
198 d Plautupis (L-18). 5 m aukščio, 30 m pl viršutinio devono atodanga, vadinama Skalių kalnu; Stipinai.
195 k ŠVOBISKIS - Sabonių kol. centras: gatvinis kaimas; malūno, varomo elektra, užtvanka, patogu keltis d pakrante; Joniškėlio-Žeimelio glžk. tiltas.
193 d Mažupė (L-42); Mičiurino t. ū.; 3 km ligi Joniškėlio.
188 k Saboniai - senas kaimas.
186 d Gustoniai. Čia bus pastatyta 8 m aukščio užtvanka; tvenkinio F-195 ha. Gustonių tvenkinio vandenį naudos laukams drėkinti. Patvankos vanduo aukštupyje sieks apie 25 m.
183 k ŠIMONIAI - kol. centras, nauja gyvenvietė; d Migonys, XII-XIV a. piliakalnis.
Upėje, išgriautos malūno užtvankos vietoje, dideli akmenys.
175 k Ustukiai, vieškelio Pasvalys-Vaškai tiltas. Už. 2,5 km - Pasvalys.
171 d Lėvuo (L-148). Upei įtekėjus, Mūša pasidaro jau gana didelė, plati, gili, ja galima plaukti ir didesnės grimzlės laiveliais bet kuriuo metų laiku; keičiasi ir upės kryptis - iš r. į š.
169 d Pyvesa (L-95), Papyvesiai; k Pamiškiai.
168 d ĄŽUOLPAMŪŠĖ. Buv. Ą. dvare įsikūręs ,,Mūšos" kol. padalinys, gamybiniai pastatai, fermos, pieninė. Už 800 m nuo upės, Tatulos ir Ūgės santakoje stūkso nedidelis XII-XIV a. piliakalnis.
166 k Rojūnai; d Tatula (L-66). Ji teka pro Vabalninką ir Pabiržę, pakraščiuose yra sieringi Smardonės šaltiniai.
162 Raudonpamūšis. Upės krantuose kyšo padūlėję šviesiai pilko ir gelsvo dolomito sluoksniai - Raudonpamūšio dolomitų uola, geologinis paminklas.
154 k Kamatis (L-18), SALOČIAI - apyl. ir kol. centras; d Buiviškiai; vieškelio Biržai-Saločiai-Žeimelis tiltas.
147 d Šakarniai, naujoji kaimo gyvenvietė; greta Šakarnių miškas. Buv. malūno užtvanka visiškai išgriauta, plaukimas laisvas.
144 Toliau Mūša eina Lietuvos TSR (k) ir Latvijos, TSR (d) siena.
139 Mūša įteka į Latvijos teritoriją; d buv. dvaro pastatų kompleksas; upės viduryje sala.
133 d Čeriaukštė; Ceraukštė. Toliau - Kuociniai, Lyrumai, Pamūša.
122 d BAUSKE - rj. centras, įsikūręs Mūšos ir Nemunėlio santakos pusiasalyje. B.- sena Žiemgalos gyvenvietė.
Upėje dvi užtvankos: viena mieste, antra (senoji) - žemiau miesto; laivelį persinešti k pakrante. Žemiau užtvankų upė labai susiaurėja ir srovė pagreitėja.
121 d Nemunėlio (latv. Memele) ž. Nuo Mūšos-Nemunėlio santakos upė vadinama Lielupe. Tai jau gana didelė upė - lėta, plati, vandeninga, maždaug tokia, kaip Neris ties Nemenčine. Upės krantai statūs, skardingi, dugne - dolomitinė uola, kuri, nusekus vandeniui, vietomis sudaro nedidelius slenkstelius.
118 k Pakrante tęsiasi Saulainės žemės ūkio technikumo bandomieji laukai. Gražus parkas, kuriame yra Brolių kapinės ir paminklas tarybiniams kariams.
116 k Zijaduonės parkas; pilis, kurioje dabar yra invalidų pensininkų namai; d didelė dolomito plokštė. Sausmečiais čia iš vandens išnyra nedideli kriokliukai.
114 k Baroko stiliaus RUNDALĖS rūmai (XVIII a., archit. V. Rastrelis) - sąjunginės reikšmės archit. paminklas. Ypač turtingas rūmų interjeras; aplink rūmus gražus parkas.
111 k Mežuotnė, piliakalnis. M. - viena iš seniausių Latvijos gyvenviečių.
Žemiau Mežuotnės upės vaga kiek susiaurėja, bet srovė tokia pat rami.
98 k Yslykio (L-69) ž. Jo versmės Lietuvoje, už 3 km į š. v. nuo Vaškų. Toliau Lielupė teka jau Žiemgalos lyguma, kuri virš jūros lygio pakilusi vos 8-10 m. Visame likusiame ruože upė rami, gili ir laivuojama, fv. nužymėtas gairėmis; krantai slėsni, juose plyti užliejamos pievos.
94 d EMBURGAS - kol. centras; yra 5 m aukščio įtvirtinimai, 1812 įrengti Napoleono karių. 
86 d Kanalas ,,Velnia gravis", jungiantis Iecavą su Lielupe.
Kanalu plukdomi rąstai į Lielupę, kur jie surišami į sielius ir plukdomi toliau.
82 k Svitinio (L-72) ž.; jis atiteka iš Lietuvos, nuo Pašvitinio, Pakruojo rj. Kiek žemiau - k Pūdyšis.
78 k Sesavos (L-54) ž.
73 k Virčiuvio (L-69) ž., Vircava.
72 k Platonio (L-67) ž. JELGAVA - rj. centras, glžk. ir pln. tiltai, laivų prieplauka. Per karą miestas buvo labai sugriautas. Pokario metais beveik iš naujo pastatytas.
Archit. paminklai: pilies vietoje XVIII a. pagal archit. V. Rastrelio projektą past. rūmai (dabar Latvijos žemės ūkio akademija), Peterio akademija (Puškino g. 10), past. XVIII a. (dabar Istorijos ir dailės muziejus, biblioteka).
66 d Iecavos (L-129) ž.
61 k Švėtės (L-116) ž. Plati ir gili upė ramiai teka pajūrio žemuma, krantuose - vešlios lankos, miškeliai.
54 d Valgundė. Dešine pakrante bėga Jelgavos-Uoglės-Rygos pln.
43 k Prienavos ž., Kalnciemis; laivų prieplauka, buv. dvaro pastatų kompleksas, upės viduryje - sala, 1 km žemiau - Rygos-Liepojos pln. tiltas.
36 d Uoglesė.
29 k Sluoka, popieriaus ir celiuliozės kombinatas.Toliau, k upės krante, kurortinis Rygos pajūris - JŪRMALOS mst. Jį sudaro daug kurortinių vietovių (Vaivarai, Asariai, Melužiai, Pumpurai, Jaundubultai, Dubultai, Majuorai, Dzintarai, Avuotai, Bulduriai, Lielupė). Lielupė paplatėja iki 800 m, jos gl. sumažėja ligi 2 m - prasideda vadinamasis Janio sėklius.
20 d Spungės (L-2) ž. Šiuo reguliuotu intaku Lielupė susisiekia su dideliu (12 km ilgio, 3 km pl.) Babytės ež. draustiniu; Lielupės-Spungės santakos d krante sala.
Dubultų arba Majuorų glžk. st. kelionę galima baigti, arba plaukti dar toliau 10 km iki jachtklubo, kuris yra k krante, greta Lielupės glžk. st. Plaukiant Lielupe žemyn ligi Buldurių, toliau Dauguva aukštyn iki Kyšezero, o iš jo - į Juoglo ež., maršrutą galima pailginti dar apie 30—50 km.

<< Į TURINĮ >>