<< Į TURINĮ >>

MINIJA

Trasos ilgis - 180 km²⁸, trukmė - 7 d., sezonas - IV-IX mėn.

Minija - didž. vakarų Žemaitijos upė, viena iš srauniausių ir rėvingiausių Lietuvos TSR vandens turizmo arterijų, pagrindinė II sudėt. ktg. etaloninė upė²⁹. Versmės Žemaitijos aukštumoje, Sydeklio (F-12) ež. (Aukštis - 178,8), už 16,5 km į r. nuo Žarėnų, Telšių rį. Pačiame aukštupyje Minija dar teka per Ilgio (F-36), Pluotinalio (F-23) ir Didovo (F-25) ež. Aukštupyje ir vidurupyje vaga labai vingiuota, daug pertrauktų senvagių. Teka pro Žarėnus, Medingėnus, Karteną, Gargždus, Priekulę. Kryptis: nuo versmių iki Salanto intako iį. r. į v., toliau - iš š. į p.
Minija yra nepastoviausio režimo upė: dažnai smarkiai nusenka, o po didesnių liūčių jos nuotėkis trumpam laikui padidėja net 40 kartų! Mat Žemaitijos aukštumoje iškrenta daugiausia kritulių (iki 800 mm per metus), jos baseino (2978 km²) nuolydis gana didelis, podirvis labai nelaidus (molis, priemolis).
Per visus 212,9 km upė nukrenta 179,7 m (ΔH-0,84). Didž. kritimas yra pačiame aukštupyje ir Dyburių kilpoje. Q: žemiau Palos ž. 2,8, Sausdravo - 3,5, Babrungo - 10,0, Salanto - 15,4, Veiviržo - 34,3, ž. - 38,6. Metinis ir mėnesinis nuotėkis labai nevienodas - priklauso nuo kritulių kiekio. Vandens lygio svyravimo amplitudė aukštupyje 4 m, o žemupyje - 1,5 m.
Vyraujantis vagos pl. (iki Salanto) - 20-25 m, žemiau Lankupių - iki 50 m. Vid. gl. rėvose 0,3-1,0 m, kitur - 1,5-3,0 m, žemiau Lankupių - 6-7 m. Kliūtys: sveikos ir išgriautos jėgainių užtvankos, rėvos, slenksčiai, dideli akmenys, užvartos, užkamšos, staigūs posūkiai.

²⁸Kilometražas tik Minijos upe, neskaitant žygio baigmės, kuri gali būti įvairi.
²⁹ Visi morfometriniai rodikliai – ilgis (L), nuolydis (ΔH) ir nuotekis (Q) – atitinka II sudėt. ktg. reikalavimus.

MINIJOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

180 Vieškelio Plungė-Žarėnai tiltas; d senas Keturakių k. Malūno užtvanka išgriauta. Kaire pakrante bėga Žarėnų-Medingėnų-Plungės vieškelis.
Čia upė dar nedidelė: 5-6 m pl., 0,3-0,5 m gl.; vagoje daug rėvų, medžų užvartų, užkamšų, bebrų statinių.
177 MEDINGĖNAI - apyl. ir t. ū. centras; per upę lieptas, žemiau jo, išardytos malūno užtvankos vietoje, - didelių akmenų sąvartynas. Tik kai labai aukštas vanduo, galima mėginti slenkstį peršokti; Šiaip jau laivelius tenka persinešti. M. yra gimusi rašytoja M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1878-1930).
172 k Pala (L-20), Užpaliai; malūno užtvankos vietoje nedidelis praplaukiamas slenkstelis. Įtekėjus Palai, Minijos nuotėkis padidėja, upė jau su ryškiu slėniu ir krantais; vaga pilna rėvų, didelių akmenų, seklių brastų.
169 d Viešdauba (L-8). Šio upelio krante ties Žvirzdaliais yra senovinis kapinynas. Puskilometriu žemiau k Sendvariai, vieškelio Medingėnai-Plungė tiltas. Upė tarp rėvų rangosi staigiais vingiais.
164 Daugėdai; buv. malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima laisvai.
161 k Gudalių k. su senomis sodybomis, dideliais kiemais, gėlių darželiais palangėse; per upę lieptas.
160 k Alkupis (L-5). Vingiuotoje upėje rėvos retėja. Už 0,5 km, kai buvo neišgriauta Stalgėnų malūno užtvanka, šiame ruože prasidėdavo ramus, gilus upės baras - patvanka.
158 k Vitkai. Kiek žemiau, artėjant prie Stalgėnų, k upės krantas aukštėja ir statėja. Už 1 km vieškelio tiltas.
156 d Sausdravas (L-25). Žemiau, už 1 km, vieškelio tiltas. Sausdravas nuo Svisos upės iki ž. ir Minija nuo Sausdravo iki ž. - ichtiologinis draustinis. Kiek tolėliau k STALGĖNAI - apyl. ir Milašaičių t. ū. centras. Buv. malūno ir lentpjūvės užtvanka išgriauta. Vieškelio Plungė-Rietavas tiltas, vandens matavimo punktas.
154 k Lukna (L-14). Aukštoje upės pakrantėje eglėmis ir kitais medžiais apaugęs piliakalnis, vadinamas Skruodienės kalnu. Gražioje, senais ąžuolais pasipuošusioje Luknos-Minijos santakoje yra Dainų slėnio aikštelė ir aukuras. Čia stalgėniškiai rengia įvairias gegužines, pasilinksminimus, šventes. Puiki vieta postoviui, nakvynei.
150 d Lekemės k., piliakalnis, vietos žmonių Lapinsko kapu vadinamas. Jame palaidotas 1942 miręs mokytojas laisvamanis J. Lapinskas.
Prasideda didžiosios Lekemės kilpos. Čia upė laužiasi per kalvotą ir miškingą Žemaitijos aukštumos ruožą. Upėje daug rėvų, rėvinių patvankų. Kairėje pakrantėje plyti Juodeikių miškai, kurių eglės ir berželiai vietomis taip pasvirę, kad sudaro tikrą tunelį. Upės vagoje čia dažnai būna nuo stačių eroduojančių šlaitų suvirtusių ir bebrų pagraužtų medžių.
141 d Didžioji Sruoja (L-7); puskilometriu žemiau - Mažoji Sruoja (L-8). Baigiasi ,,laukinis" upės ruožas. Tiesiai iki Plungės tik 6 km.
139 d NAUSODIS. Prie Plungės-Kulių kelio ant kalvos, apaugusios pušimis, yra griautinis ir degintinis kapinynas, Kapkalniu vadinamas, -  archeologinis paminklas. Nausodžio apyl. bibliotekoje yra kraštotyros muziejėlis.
Upėje, išgriautos neveikiančio malūno užtvankos vietoje, metrinis slenkstis,
134 Vieškelio Plungė-Kuliai tiltas. Kairiajame Minijos krante, už 0,5 km nuo tilto, prie pat kelio į Kulius, keroja S. Mingėlos ąžuolas - gamtos paminklas. Jo aukštis - 17 m, apimtis - 7,5 m.
0,5 km žemiau Plungės-Kulių vieškelio tilto, buv. Mardosų malūno išgriautos užtvankos vietoje, nedidelis praplaukiamas slenkstelis.
132 k Vieštovė (L-11), Santakis, vieškelio Plungė-Šiemuliai tiltas. Artėjant prie Stonaičių HE, upė palaipsniui rimsta, platėja ir gilėja. Prasideda elektrinės patvanka.
130 d Babrungas (L-59) atiteka iš didelio Platelių ež. (Virkštos). Už 0,3 km buv. Stonaičių HE. Elektrinės mašinos demontuotos, liko tik užtvanka (H-3,5) ir mūrinio pastato griaučiai d krante. Praplaukti galima tik lataku. Plaukiant dviese, apie 1,2 m aukščio banga užpila ekipažą. Tačiau uždengus baidarės priekį sandariu tentu ir vienam sėdint užpakalinėje sėdynėje - nesunkiai nušokama. Minijos-Babrungo santakos slėnys - tinkama vieta postoviui, nakvynei.
127 d Kleipščiai; k ilgas (apie 4 km) Pakutuvėnų k., koplytėlė ir senos kapinaitės. Upėje išgriauto malūno užtvanka. Toliau upėje nemaža didelių akmenų, rėvų, sėklių.
125 k Pakutuvėnų piliakalnis, Pilele vadinamas. Minijoje stambūs akmenys, didelis ,,Čeraunyko" riedulys (ne ką mažesnis už Anykščių Puntuką); d pakrantėje lapuočių miškai.
120 d Narvaišiai; išgriautos malūno užtvankos liekanos nesunkiai praplaukiamos; kabantis lieptas. Kaimas nusitęsęs apie 4 km. Abiejuose upės krantuose vešlūs miškai, k pakrantėje pirmąkart pasirodo spygliuočių miškai. Geros vietos stovyklai, nakvynei.
115 d Liepgiriai, k ALEKSANDRAVAS - kol. centras. Kretingos-Šiaulių pln. gelžb. tiltas; kiek žemiau - išgriauto Liepgirių malūno užtvankos liekanos, nedidelis slenkstelis (prieš įplaukiant į garsiąją Dyburių kilpą).
114 k Dyburiai, senovinis kapinynas, XIX a. koplytėlė; d Bulikai. Prasideda įdomiausias Minijos baras - didžioji Dyburių kilpa. Jos pl. apie 4 km, o siauriausioje vietoje - vos 100 m. Upė nukrenta beveik 9 m. Kilpos bare visur akmenys, daug slenksčių. Gana atidžiai reikia manevruoti, tarp akmenų ieškant sunkiai pastebimo fv. Tai labai įdomus, bet sunkus ir sudėtingas ruožas. 1937 čia buvo projektuojama prakasti tunelį ir pastatyti derivacinę elektrinę.
113 Yra projektas čia ant Minijos įrengti Aleksandravo tvenkinį; užtvankos H-20 m, tvenkinio F-908 ha. Kai tvenkinys bus įrengtas, jo patvanka į aukštupį išsilies 4-5 km aukščiau Babrungo ž.
107 k Cigonaliai; aukštas, status šlaitas, nuo kurio atsiveria gražūs Dyburių vaizdai; d Puidogalis. Čia rėvos pradeda kiek mažėti, ilgesni ir jų patvenktiniai ruožai.
104 d Prystovai, didelė atodanga. Upėje vėl virtinė rėvų, didelių akmenų; ramesnėse patvenktose vietose tanki vandens augmenija.
103 k Mišupė (L-27); k Dauginčiai, piliakalnis, vadinamas Pilele. Išgriauto malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; vagoje vis dar rėvos, dideli akmenys.
Kiek žemėliau d KŪLUPĖNAI  - t. ū. centras.
101 d Sauseriai. Senslėnyje, apie 0,4 km į š. r. nuo Minijos-Salanto santakos, medžių paunksnėje, stūkso nedidelis Sauserių piliakalnis. Netoliese, Temužinės miške, Žalčio dauboje, kūlgrinda; k Lapgaudžių miškas. Artėja prie pabaigos Minijos kanjonas, rėvų patvenkti ruožai jau gerokai ilgesni.
99 d Salantas (L-43). Minija, nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos ir įtekėjusi į platų Salanto slėnį, keičia ir kryptį (iš š. v. į p.). Salantui žymiai papildžius Minijos nuotėkį, pakinta ir upės pobūdis: ji gilesnė ir daug lėtesnė, rėvos žemesnės, o jų patvenkti ruožai ilgesni. Iki Kartenos glžk.st. - tik 1,5 km.
91 Šiaulių-Kretingos pln. tiltas; k Alantas (L-39); d KARTENA - mstl., apyl. ir Žemaitės kol. centras, viena iš seniausių Žemaitijos gyvenviečių. K. piliakalnis įrengtas aukštoje kalvoje, iš š. ir š. v. apjuostas Minijos. Medinė K. bažnyčios varpinė (XIX a.) - archit. paminklas.
Upėje, buv. Kartenos malūno išgriautos užtvankos vietoje, akmenų sąvartynas.
86 d Rabuliai. Išlaužtos malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; keltis bei leistis galima tiesiog per prolaužos vidurį. Kairiajame upės krante Žalgirio miškas - gera vieta stovyklai, nakvynei.
78 k Kartanalė (L-13), d Raguviškiai, gatvinis kaimas; v. pakraštyje Žalgirio miškas, paupyje prie Minijos - turistų poilsiavietė; upę pertveria gelžb. tiltas.
75 k BAUBLIAI - Kretingos rj. ,,Jaunosios gvardijos" kol. centras. Nauja kolūkinė gyvenvietė, 120 ha parkas.
70 k PIKTEIKIAI - J. Janonio kol. Pikteikių brigados gyvenvietė. Upėje, buv. Pikteikių malūno išgriautos užtvankos vietoje, nedidelis slenkstelis. Sauserių, Rubulių ir Pikteikių buv. malūnų išgriautų užtvankų vietoje susidarę slenksčiai panašūs į rėvas.
Ties Utrių k. upėje keletas ištisinių akmenų pertvarų, kurias padarė žvejai brakonieriai.
62 k Žvelsa (L-38), Žvelsėnai. Upė mažai vingiuota, teka tarp aukštų senslėnio krantų. Nors retokai, vis dar pasitaiko rėvų.
60 k KVIETINIAI - Gargždų t. u. centras.
56 Kauno-Klaipėdos autostrados pylimas ir tiltas. Autostrada aplenkia Gargždus.
55 GARGŽDAI - mst., Klaipėdos rj. centras. Upėje neveikiančio malūno užtvanka (H-1,8), kurios patvanka į aukštupį tęsiasi apie 5 km; per užtvanką patogu keltis d krantu. Minijos pakrantėje šlama gražus parkas; mieste veikia didelis statybinių medžiagų kombinatas. Kairiajame Minijos krante stovi Gargždų piliakalnis, vad. Pilele. Upės krantuose rasti III-IV a. plokštiniai griautiniai kapai su akmenų vainikais. Miesto parke, karių kapinėse, palaidoti nežinomi 105 būrio pasieniečiai, žuvę Gargžduose pirmąją Didžiojo Tėvynės karo dieną. Čia palaidotas ir Tarybų Sąjungos Didvyris vyr. leitenantas V. Vladičevas.
51 k Skinija (L-18). Minijai įtekėjus į Pajūrio žemumą, srovė visai sulėtėja, rėvų ir didesnių akmenų jau nėra. Baigiasi ir skaidrusis Minijos vanduo: gilaus ir ramaus žemupio dugnas dumblėtas.
46 Vieškelio Dovilai-Veiviržėnai tiltas; k Rusliai; d DOVILAI - mstl., apyl. ir Lėbartų t. ū. centras. Pora km žemiau, d upės krante, yra piliakalnis, vadinamas Pilutės kalnu, Muškalniu, kartais dar Gedimino pilimi, Dovilų piliakalniu.
Upėje baigiasi rėvos ir akmenys.
40 d Kalviai, vieškelio Kalviai-Pėžaičiai tiltas; k krante prie upės prisišlieja Šernų miškas (F-706 ha), priklausantis Klaipėdos miesto žaliajai zonai. Čia galima sustoti, statyti palapinę, kurti laužą, tačiau tik tam tikslui skirtose vietose - laikino turistų poilsio aikštelėse. Šernų miške tokia aikštelė yra d Minijos krante, apie 350 m priešais tiltą.
Šernų k., ant Minijos kranto, ties girininkija yra įdomus miško muziejėlis ,,Genys" (rodyklę į muziejų iš keroklio ąžuolo padarė liaudies menininkas V. Majoras).
Šernų miške yra III-VII a. kapinynas su griautiniais ir degintiniais kapais.
37 d Dituva, Priekulės TSRS 50-mečio t. ū.; k Rokai. Kiek Žemiau - Lingiai, Butkai, Voveriškiai. Tarp Dituvos ir Priekulės išplatėjusioje upės vagoje nemaža seklių brastų; čia upės fv. visą laiką vingiuoja nuo vieno kranto prie kito.
Už Šernų miško k Minijos krante - Priekulės TSRS 50-mečio paukštininkystės t. ū. valdos. Ūkyje yra sportinių arklių žirgynas.
32 d Agluona (L-20); netoli Priekulės parko kabantis tiltas; k už Agluonų k. VANAGAI - Lietuvos. TSR liaudies rašytojos I. Simonaitytės (1897-1978) gimtinė.
Tuojau už Vanagų parko PRIEKULĖ - mstL, apyl. ir TSRS 50-mečio paukštininkystės t. ū. centras, Šilutės-Klaipėdos pln. ir glžk. tiltas, glžk.st. Vingio ir vidurinės mokyklos parkuose auga daug introdukuotų medžių. 
29 d Šventvakariai, toliau - Launiai, Biržininkai.
21 k Veiviržas (L-71), d Daumantai; kiek toliau - k Grumbliai. Veiviržas (ΔH-1,55, o 35 km ruože Q-2,18) tinka vandens turizmui.
Minijai įtekėjus į Nemuno deltos lygumą, upės slėnys išnyksta, vaga išsiplečia iki 50 m; krantai žemučiai, apsaugoti pylimais.
20 Lankupiai, Klaipėdos kanalo atšaka, restauruotas kanalo šliuzas - vienintelis Lietuvoje. Anksčiau, kai mariomis dėl didelio bangavimo nebūdavo galima plaukyt, kanalu plukdydavo sielius, plaukdavo laivai.
14 Sakūčiai, vieškelio Žemaitkiemis-Kintai-Priekulė tiltas. Upės vaga plati, rami ir gili.
10 k Paskutinio ir ilgiausio (L-74) Minijos intako Tenenio ž. Jis išteka iš Kupsčio ež., už 3 km į š. v. nuo Pajūrio; pagal morfometrinius duomenis T. tinka turizmui.
8 k Vabalai, kiek žemiau - Kintų-Šilutės vieškelio tiltas. 
2 Didelis senovinės archit. pamario žvejų MINIJOS (Mingės, Minės) k. Namai išsirikiavę abipus upės. Lieptų ar tiltų nėra; į kitą pusę keliasi valtimi. Kaimas priklauso Kintų J. Čiulados žuvininkystės ūkiui. Minijos žemupys nuo Kintų-Rūgalių-Šilutės kelio yra ypatingo režimo Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio sudėtinė dalis. Draustinio Nuostatų 2-ame str. skelbiama: ,,Lankymasis draustinio vietose, kur auga reti augalai ar veisiasi reti gyvūnai (Rusnės salos, Krokų Lankos ež. ir apylinkės, Kniaupės įl. ir apylinkės ir kt), ne ūkio ar draustinio apsaugos reikalais ribojamas; važinėti jose automobiliais, motociklais bei kitomis transporto priemonėmis galima tik tam reikalui skirtais keliais; šių vietų lankymo tvarką, lankytojų skaičių nustato ir leidimus išduoda Šilutės rj. vykdomasis komitetas, suderinęs klausimą su Gamtos apsaugos komitetu"; 2 f str.: ,,Stacionarinės poilsiavietės ir trumpalaikės stovyklavietės draustinio teritorijoje nesteigiamos; įsirengti mokslinių ekspedicijų stovyklavietes prireikus gali leisti Gamtos apsaugos komitetas".
Minijos k. prasideda Minijos delta: pirmoji, d, atšaka Upalis (Upaitė) išeina į Kniaupės r. pakraštį. Šia upe galima pasiekti Ventės ragą (už 7 km), kuriame yra LTSR Mokslų Akademijos hidrobiologinė st. Iš Ventės rago, jeigu tik meteorologinės sąlygos leidžia, skersai marių galima nuplaukti į Nidą (11 km) arba - žemynine marių pakrante - į Kintus (10), Dreverną (20), Klaipėdą (50).
Antroji, pagrindinė, Minijos šaka, vadinama Takgrabe (tai pagilintas Minijos perkasas), vėl išsišakoja į Upės Uosto ir Krūmų Uosto šakas, kurios įteka į Atmatos ž. Tai ištisas senvagių labirintas, kurių salelėse kultūrinės lankos. Minijos pagrindinė šaka Takgrabė baigiasi ties Uostadvario švyturiu, stovinčiu Rusnės saloje, už 3,2 km nuo Atmatos ž. iki marių. Jei oras ramus ir marių bangavimas nedidelis, galima plaukti Atmata, toliau skersai marias - į Nidą (19 km), iš ten - į Preilą (8), Pervalką (13), Juodkrantę (32), Klaipėdą (46).
Galimi ir kiti variantai. Pats paprasčiausias kelias - Atmata irtis iki Rusnės (10), čia sėsti į ,,Raketą", kuri sustoja Jurbarke ir Kaune. Kam patogiau į namus vykti glžk., Atmata—Šyša (13) gali plaukti į Šilutę, o iš čia traukiniu arba autobusu keliauti namo.
Kieno baidarės turi sandarius tentus, o marios nėra banguotos (ne daugiau kaip 2 balai), iš Atmatos ž. gali sukti kairėn ir Rusnės salos pakrantėmis, išraižytomis gilių įl. ir pusiasalių (kilus bangavimui, gana patogu susirasti ramią užuovėją), plaukti iki naujai besiformuojančių priešais Skirvytės ž. Triušių, Kubilių ir Kiemo salelių - gurgždų. Čia, taip pat Skirvytės, kurios ekvatorija jau už Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio ribos, krante galima išlipti, statyti palapinę, kurti laužą ir sėkmingai pažvejoti. Vasarą Skirvytės, kaip ir Atmatos, srovė labai lėta (ΔH-0,09). Lengva pasiekti Rusnę (9) ir joje kelionę baigti. B. Kondratas kn. ,,Minijos vingiais", V., 1976 aprašo dar vieną gana įdomų Minijos maršruto baigmės variantą³⁰. ,,Nuo Minijos kaimo pietinio galo, praplaukę tiltą, pasukime į rytus, į Krokų Lankos ežerą, iš kurio Aukštumalės upe pateksime į Atmatą. Tarp ežero ir Minijos Krokų Lankos pelke teka siaura upelė į ežerą (F-781, L-4,6). Pietvakariuose 100 m pl. juosta ir maždaug, 1 km ilgio protaka ežeras jungiasi su Atmata Išplaukę į ežero platybes, būkime atidūs, nes tarp gausios augmenijos nesunku ir paklysti. Orientyras yra toli rytuose iš ežero matomas priešgaisrinis bokštas. Plaukiant iš Minijos kaimo siauru kanalu, jis bus tiesiai prieš mus, o ežere turime pasukti gerokai į kairę nuo jo. Pasiekę šiaurinį pusiasalio galą, tuojau staigiai sukame dešinėn ir plaukiame taip, kad krantas būtų šalia iš dešinės. Nepasukdami kairėn, priplauksime siaurą protaką, kuri atneša Atmatos vandenį į Krokų Lanką. Už kokio km, pralindę pro neaukštą tiltą, pasiekiame Atmatą ir plaukiame prieš srovę"
Toliau Atmata bei Šyša galima plaukti iki Rusnės arba Šilutės. Tačiau kaip beplauktume, reikia nepamiršti, kad esame ypatingo režimo draustinyje, kad ,,stacionarinės poilsiavietės ir trumpalaikis stovyklavimas draustinio teritorijoje neleidžiamas".

³⁰Autorius šiuo maršruto variantu nėra plaukęs, todėl kiek sutrumpintai perpasakojamas B. Kondrato aprašymas.

<< Į TURINĮ >>