<< Į TURINĮ >>

MERKYS

Trasos ilgis 182 km, trukmė - 7 d; sezonas - V-IX mėn.

Merkys - svarbiausia Dzūkijos upė. Pakrančių grožiu, šaltu, skaidriu ir neužterštu vandeniu Merkys pranoksta kitas Lietuvos upes. Merkio versmės yra Baltarusijoje, p. Ašmenos - Medininkų moreninio kalvagūbrio šlaituose, Želvių pelkėje, apie 18 km į p. v. nuo Ašmenos. Nuo versmių iki 190 km teka Baltarusijos TSR teritorija, nuo 190 iki 185 km - Lietuvos-Baltarusijos siena. Nuo 96 iki 97 km ir nuo 99 iki 113 km reguliuotas. Upės L-203 km, baseino F-4415,7 km².
Ledynui traukiantis, gausūs vandenys plūdo Merkio senslėniu. Tai liudija platus ir gilus Merkio žemupio slėnys. Dabartinis Merkys ir teka tuo senslėniu. Slėnyje yra 8 terasų tipo horizontai: 3 fliuvioglacialiniai ir 5 šiandieninio slėnio. Vyraujantis slėnio pl. - 0,4-0,6 km. Vaga, išskyrus ruožą tarp Žagarinės ir Dargužių, labai vingiuota. Vagos pl. aukštupyje 12-20 m, žemupyje - 25-45 m; gl. Atitinkamai - 0,2-0,6-1,5 ir 0,8-3,0 m, rėvose - 0,5-1,0 m.
ΔH-0,67. Pats didž. kritimas yra aukštupyje, tarp versmių ir 160 km (ΔH-1,20), taip pat žemupyje, tarp 19-14 km (ΔH-1,0). Q: Tabariškėse 1,7, prieš Papio kanalą - 3,5, žemiau kanalo - 0,7, Valkininkuose - 5,0, Varėnoje - 22,6, ž. - 32,2. Merkį maitina gausūs šaltiniai, todėl jo vanduo žymiai šaltesnis, o nuotėkis per metus svyruoja ne daugiau kaip kitų Lietuvos upių. Ties Žagarine Merkys užtvenktas ir sujungtas kanalu su Papio ež., iš kurio išteka Vokė (L-36), Kol užtvanka buvo sveika, kanalu į Papio ež. nutekėdavo beveik visas Merkio aukštupio vanduo. Dabar, užtvankai kaskart silpnėjant, vis daugiau Merkio aukštupio vandens srūva senąja vaga. Be Žagarinės užtvankos, Merkyje yra ir daugiau dirbtinių kliūčių: HE ir 2 malūnų apgriautos užtvankos, nemaža rėvų, didelių akmenų, seklių brastų (aukštupyje). Dėl to Merkiu galima plaukti (aukštupiu iki Dargužių) tik nesunkiomis valtimis ir baidarėmis nuo TABARIŠKIŲ. Vilniečiai turistai kelionę Merkiu paprastai pradeda iš Vilniaus (Neris-Vokė-Papio ež.-Papio kanalas-Merkys) arba priešinga kryptimi - Tabariškės-Vilnius. Kas nori pamatyti didžiosios Gudų girios glūdumas ir Lietuvos ,,tundrą" - Čepkelių raistą - kelionę gali pradėti Merkio intakais Ūla, Šalčia, Visinčia. Yra turistų, kurie kelionę Merkiu pradėjo ir baigė Vilniuje: Neris-Vokė-Papio ež.-Papio kanalas-Merkys-Nemunas-Neris. Šis uždaras vandens kelių ratas yra 559 km ilgio (Nerimi - 24 km, Voke - 36, Papio ež.- 2, Papio kanalu - 3, Merkiu - 119, Nemunu - 210, Nerimi - 165) yra sunkokas, nes 204 km tenka plaukti prieš stiproką srovę.

MERKIO MARŠUTINĖ JUOSTA

182 TABARIŠKĖS - t. ū. centras. Kelionę pradedame žemiau buv. T. malūno tvenkinio. J šiuo metu tvenkinys nuleistas, malūną varo elektra. Tačiau numatoma užtvanką atstatyti ir susidariusią nedidelę vandens saugyklą naudoti rekreacijos bei žuvininkystės reikalams.
Upė čia dar maža, krantai žemučiai, apaugę krūmais, dažnos seklumos, brastos.
T. bažnyčia ir varpinė (XVIII a.) - resp. reikšmės archit. paminklas.
178 k Verža (L-10). Upės krantai jau aukštesni, pakrantės sausesnės.
176 d Senas Pamerkio k.
170 d TURGELIAI - mstl., apyl. ir t. ū. centras, per upę permestas tiltas. Prieš T., kitame upės krante, dunkso Turgelių piliakalnis. Didžiojo Tėvynės karo metu Andriejavo dvare fašistiniai okupantai buvo įrengę tarybinių karo belaisvių stovyklą, kurioje žuvo šimtai žmonių. Vietos gydytojas B. Petuchovas, padedamas apylinkės gyventojų, suorganizavo belaisvių maitinimą bei gydymą ir tokiu būdu išgelbėjo nemaža gyvybių.
Nedidelės dvigubos kilpos vingis į p. Upės slėnys jau gilesnis, krantai aukštesni ir sausesni.
167 Pln. Turgeliai - Jašiūnai tiltas.
164 d MERKINĖ; upėje vandens malūno užtvankos liekanos. Turgelių t. ū. Merkinės skyriaus gamybiniai pastatai, išretėjęs buv. dvaro parkas. Daugiau kaip prieš 200 metų Paulovo (Merkinės) dvare demokratinių švietėjiškų pažiūrų dvarininkas P. Bžostovskis, panaikinęs baudžiavą, įkūrė atskirą ,,valstybę", kurią pripažino ir patvirtino Lietuvos-Lenkijos seimas. Paulovo ,,respublika" turėjo savo konstituciją, herbą, dvejų rūmų ,,parlamentą", net savus pinigus ir kariuomenę. Gyvavo apie 30 metų, iki paskutinio Žečpospolitos padalijimo (1795).
162 d Misiučėnai. Buv. malūno užtvanka išlaužta, praplaukti galima laisvai. Kai esti žemas vanduo, plaukiant d šaka laivelį reikia perkelti per 0,5 m aukščio užtvankos griuvėsius.
Toliau maždaug poros km bare iš d kranto į upę įteka keliasdešimt šaltinių. Upė jau gilesnė.
157 VILKIŠKĖS — Turgelių t. ū. Vilkiškių skyrius; d fermos, gamybiniai pastatai; k gyvenamieji ir administraciniai pastatai, įsikūrę buv. dvare. Buv. dvaro parką puošia graži liepų alėja. Upės pakrantėje beveik visi medžiai išguldyti bebrų. Dėl gausių išgriuvusių bebrų urvų daug kur prasidėjo krantų erozija. Upės vagon grimzta smėlėti skardžiai, išnaikinta daug augmenijos.
Per upę vieškelio tiltas, žemiau jo - išgriauta malūno užtvanka; galima atsargiai praplaukti neišlipant iš baidarės. Iš lauko akmenų sumūryto malūno girnas jau suka ne vanduo, o elektra. Numatoma artimiausiais metais malūno pastatą rekonstruoti ir jame įrengti poilsinę.
156 Yra parengtas projektas šioje vietoje statyti Vilkiškių tvenkinio užtvanką Merkio nuotėkiui reguliuoti.
154 d Daugiau kaip 1 km ilgio gatvinis VA1TIEšIŪNŲ k. Neplati, durpėta upės terasa vietomis labai pažliugusi.
152 d KAČĖNAI; per upę nutiestas kelio tiltas. Toliau - d Deguškės, Keturiai; k Buikos, Naujasodis. Ties Deguškių k. upėje seno medinio tilto griuvėsiai, žemas lieptas.
144 Vilniaus-Šalčininkų pln. tiltas, vandens matavimo punktas. JAšIŪNAI - mstl., apyl. ir t. ū. centras. Mstl. įsikūręs abiejuose Merkio krantuose.
Puskilometriu žemiau upėje buv. malūno išgriauta užtvanka. Esant aukštesniam vandeniui, laivelį per užtvanką galima persivaryti; kai žemas vanduo, reikia apsinešti k krantu. Tačiau tada patogiau keltis pro malūną, varomą elektra: likus 50 m iki užtvankos, d krante, prie pat medinio malūno, reikia sustoti ir apie 40 m laivelį nešti į pakalnę. Prieš užtvanką ir žemiau jos per upę permesti žemi lieptai.
143 Gelžb. tiltas, d Jašiūnų t. ū. gamybiniai pastatai, gyvulių fermos, technikos parkas; k J. t. ū. centras, įsikūręs buv. J. dvaro rūmuose. Klasicistinio stiliaus rūmai (1824-1828, archit. K. Podčašinskio projektas) - resp. reikšmės archit. paminklas. Aplink didelis, gražus parkas. XIX a, pr. J. dvaras atiteko istorikui prof. M.Balinskiui. Nuo to laiko J. tapo svarbiu kultūros centru; juose gyvendavo, dažnai lankydavosi ir ilsėdavosi daug žymių žmonių - matematikas J.Sniadeckis, biologas B.Jundzilas, poetai J.Slovackis, A.Mickevičius ir kt. Iki Antrojo pasaulinio karo už 0,5 km veikė popieriaus fabrikas (buv. Popernė). Vėliau užtvanka pralaužta; šoniniai ir centriniai įtvarai tebestovi, tačiau skydų jau nebėra. Kai vanduo aukštas, reikia keltis k krantu, kai žemas - galima plaukti d atšaka iki buv. jėgainės mašinų prolaidų ir čia pamėginti laivelį tiesiog nusileisti. Užtvankos patvanka į aukštupį yra daugiau kaip 1 km.
142 Vilniaus-Lydos gižk. tiltas; k Sližiūnai. Upė baigia leistis nuo Ašmenos-Medininkų aukštumos. Toliau iki Rūdninkų abiejuose upės krantuose spygliuočių miškai.
131 k Upėsė (L-5,6). Vaizdingos, miškais pasidabinusios pakrantės, vietomis upės pakraščiuose tanki augmenija. Srovė lėtoka.
125 d RŪDNINKAI - apyl. ir Jašiūnų t ū. centras, vandens matavimo punktas. Rūdninkus supa didžiuliai miškai, į kuriuos įeina Inklėriškių, Rūdninkų, Ropėjos, Fermos ir kiti miškai (F - apie 60 tūkst. ha). Miškus tvarko Šalčininkų ir Valkininkų miškų ūkiai.
Plačioje R. girioje rado prieglobstį 1831 ir 1863 sukilėliai. 1863 prie R. įvyko pirmasis Lietuvoje L. Narbuto vadovaujamų sukilėlių mūšis su carine kariuomene.
Hitlerinės okupacijos metais R. girioje buvo įsikūręs LKP Pietų srities pogrindinis komitetas, veikė tarybinių partizanų būriai ,,Už pergalę", ,,Perkūnas", ,,Mirtis fašizmui", ,,Keršytojas", A. Mickevičiaus būrys ir kt. Girioje išliko kai kurių partizanų būrių žeminės. Girios kvartalai, kur buvo įsikūrę ,,Mirties fašizmui" ir ,,Keršytojo" partizanų būriai, - landšaftinis istorinis draustinis.
Tarp Rūdninkų ir Valkininkų 35 km bare Merkys teka senu, ledynų išplautu ir sudurpėjusiu slėniu. Iš besisunkiančių storų smėlio ir žvyro sluoksnių ilgainiui senslėnio dugne susikaupė ploni geležies rūdos klodai. XII-XVII a, lietuviai šiuos rūdynus eksploatavo - lydė geležį. Rūdnios geležies liejykla veikė iki XVI a. pab., o Rūdninkų - iki XIX a. vid.
Nuo Rūdninkų Merkys vingiuoja plačiomis užliejamomis pievomis; krantai žemi, apaugę švendrais, kita augmenija.
119 d Merkio-Vokės kanalas. 1930 Merkys ir kanalas buvo patvenkti mediniais įtvarais; Merkio nuotėkis sausmečiu buvo nukreiptas į Vokę. Dabar per pralaužtą užtūrą į senąją Merkio vagą nuteka tik apie 0,7 m³/s vandens. Kai vanduo aukštas, sukinėjantis per pralaužtos užtūros polių liekanas, galima praplaukti neišlipant iš baidarės.
Toliau iki pat reguliuotos upės pradžios (113 km) seklus Merkys vingiuoja tarp žemokų pakrančių, apaugusių senais juodalksniais, karklų krūmais.
118 ŽAGARINĖ. Kaimas įsikūręs tarsi nedidelėje salelėje: iš š. supamas Baltosios Vokės, iš p. - Šakų pelkių.
Baltosios Vokės-Macelių gelžb. tiltas. Seklioje ir lėtoje upės vagoje yra medžių užvartų, užkamšų.
113 Prasideda reguliuotas, tiesus upės ruožas. Čia kanalo pl. - tik 2 m, gl. - 30-40 cm; žemutės pakrantės daug kur apžėlusios karklų krūmais. ,,Siauroje geldoje" plaukimas neįdomus, nes baidarės irklas abiem galais remiasi į krantus, kliūva už nulinkusių pakrančių krūmų.
Pakelėje iš k šono, iš Rūdninkų girios, įsruvena du maži upeliukai: Neprudka (L-4) ties 113,5 km ir Piguičius (L-7) ties 111,6 km.
109 d Lukna (L-28,9) plukdo Meduvio (F-51), Karvio (F-50), Luknos (F-38) ir Mamavio (F-28) ež. vandenis. Jai įtekėjus, Merkio nuotėkis padidėja daugiau negu dvigubai, o reguliuota vaga paplatėja iki 4 m.
Tai pats buv. Rūdninkų ,,dykynės" vidurys. Aplinkui plačios kultūrinės lankos, kas 100-150 m išraižytos atvirais drenažo kanalėliais, kuriais į Merkį nusruvena drėgmės perteklius.
Autorius pirmąkart Merkį praplaukė 1954. Tada upė vingiavo lėta srove durpinėje pelkėje, buvo užaugusi tankia augmenija, vanduo plačiai liūliavo slėnesnėse lomose, gilesnėse posūkių sietuvose nardė begalės puskilograminių kuojų. raudžių ir lydekų, kurios iš Papio ež. atplaukdavo čia neršti ir gausaus grobio.
108 Pln. Vilnius-Pirčiupiai-Eišiškės gelžb. tiltas. Už 7,5 km abipus pln. - Pirčiupių kaimai: d NAUJIEJI PIRČIUPIAI, k SENIEJI PIRČIUPIAI. 1944 birželio 3 d. hitlerininkai sudegino gyvus 119 pirčiupiečių, pelenais pavertė visą kaimą. Fašizmo aukoms atminti 1960 pastatytas paminklas - granitinė Motinos skulptūra (skulpt. G. Jokūbonis, archit. V. Gabriūnas). Granito sienelėje įrašyti vardai tų, kurie žuvo Pirčiupiuose. Buv. rn-loje įrengtas muziejus. Iš Pirčiupių muziejaus nuolat rengiamos ekskursijos į Rūdninkų girios tarybinių partizanų žemines.
106 d Čirvija (L-16,6). Merkys nuo Č. intako iki Nemuno - ichtiologinis draustinis: čia yra upėtakių nerštavietės.
Maždaug už 5 km nuo upės, netoli Inklėriškių k., yra restauruotos tarybinių partizanų žeminės. Pamerkio ir Inklėriškių miškų kvartalai, kuriuose yra tarybinių partizanų apkasų ir štabo būstinės liekanų, - landšaftinis istorinis draustinis.
102 k Mažasis Pirčiupis(L-9).Už poros km iš tos pat pusės įsruvena Didysis Pirčiupis (L-7).
98 d Graužupis (L-10). Valkininkų kol. Dargužių brigada.
Labai vingiuota upės vaga vietomis užtverta aštriadančių medkirčių nuverstais medžiais.
89 d Geluža (L-14); kiek žemiau (88 km) Šalčia (L-76). VALKININKŲ mstl. - apyl. ir kol. centras, įsikūręs Gelužos, Šalčios ir Merkio santakų tarpupiuose: atskiras jo dalis jungia keli tiltai. Nuo XV a. čia buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Valkininkų mstl. minimas 1516. XVI a. pastatyta bažnyčia.
82 d Spengla (L-26) nuteka 15-os ežerėlių (F-251 ha) vandenys, ištisus metus papildydami Merkio nuotėkį.
77 k Verseka (L-47) atiteka nuo Baltarusijos sienos, nuo Eišiškių, kur ji vadinama Gornastojumi. Nuo Versekos HE iki ž. - ichtiologinis draustinis.
71 PAMERKIAI - didelis, abipus upės išsibarstęs dzūkų sodžius, Lentvario-Varėnos-Gardino glžk. tiltas; už 0,5 km nuo upės Pamerkio glžk. st. Toliau k Šarkiškės, d - Barteliai. Šarkiškių gyventojus už paramą tarybiniams partizanams hitlerininkai sudegino.
62 k Duobupis (L-11). Merkys čia dideliais vingiais rangosi tarp išlakių spygliuočių miškų.
54 k Maskauka. Prie kaimo randama titnaginių akmens amžiaus įrankių. Kiek toliau nuo upės, d krante, Akmenio sodžiuje, prie Valkininkų—Varėnos senkelio, stovi beveik taisyklingos piramidės formos akmuo, kuriame šalia metalinio kryželio iškalta duobutė. Tai, pasak padavimo, akmeniu pasivertusi Varėnos pramotė, matriarchato laikų totemas.
46 d Varėnė (L-48); vandens matavimo punktas, per upę tiltas. VARĖNA 1 - mstl., apyl. centras. V. 1 yra gimęs žymus lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis (1875-1911).
Už penkių km, prie Vilniaus-Gardino glžk., VARĖNA II - rj. centras.
Žemiau Varėnės intako Merkys jau gana gilus ir vandeningas, vagoje nemaža didelių akmenų, srovė greita.
39 d Verdaunia (L-5), Salovartė.
34 d PERLOJA - Bandymų st. eksperimentinio ūkio centras. Gyvenvietės centre stovi paminklas kunigaikščiui Vytautui, pastatytas 500-ųjų jo mirties metinių proga 1930 (dail. P. Tarabilda).
Per upę pėsčiųjų tiltas, vagoje - ilga rėva.
32 k Derežna (L-14). Visa upė - ichtiologinis draustinis (upėtakių nerštavietės).
22 k Didž. Merkio intako Ūlos-Pelesos (L-84) ž. U.-P. nuteka 37 ežerėlių vandenys. Per metus mažai kintantis Ū.-P. nuotėkis maždaug 6 m³/s papildo Merkio debitą.
Paūliai. Upėje apie 100 m ilgio rėva.
20 d Purpliai; k Mardasavas; per upę lieptas.
15 k Grūda (L-36) teka iš didoko (F-103) Grūdos ež.; Puvočiai, vandens matavimo punktas. Kaimas įsikūręs abiejuose upės krantuose.
Upėje daug akmenų ir nedidelių rėvų.
11 k Skroblus (L-17,3). Toliau — Trasninkas, Kasčiūnai, Lankininkai, Jablanavas. Merkys, artėdamas prie Nemuno, staiga keičia kryptį iš p. v. į š. v. Salpos ir slėnys platėja ligi 0,8 km.
3 Alytaus-Druskininkų pln. tiltas. Nemunui patvenkus Merkio žemupį, šio srovė sulėtėja.
Gana plačiu slėniu Merkys įteka į Nemuną 417,8 km nuo pastarojo ž.; d MERKINE - mstl., apyl. ir t. ū. centras. Mstl. išsidėstęs ant kalno, Merkio-Nemuno santakoje.
M. piliakalnis - landšaftinis istorinis draustinis. Mūrinė M. bažnyčia (XVII a. pr.) - resp, reikšmės archit. paminklas. Iš senųjų M. paminklų yra išlikę du miesto ribas žymėjusieji stulpai.
M. ir jos apylinkes savo kūryboje išgarsino rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius (1882-1954).
Rojaus Mizaros m-la 1979 minėjo 300 metų jubiliejų. Po Kražių tai antroji Lietuvos vid. m-la, atšventusi tokią garbingą sukaktį. Restauruotame buv. rotušės pastate veikia kraštotyrininkų įrengtas muziejėlis.

<< Į TURINĮ >>