<< Į TURINĮ >>

KURŠIŲ MARIOS

Kuršių marios³ - didž. ir žuvingiausias Lietuvos vidaus vandenų baseinas. Yra 50 rūšių žuvų (16 šeimų). Marių F-1584 km², t. y. jos daugiau kaip 25 kartus didesnės už Kauno marias ir 36 kartus - už didž. Lietuvoje Drūkšių ežerą; L-93 km, didž.pl.-46 km, maž.pl. ties ž. į Baltijos jūrą - 390 m, P-324 km, didž.gl.-5,8 m, vid.gl.-3,8 m (3 m izobata juosia daugiau negu du trečdalius marių), vandens masė - 6,0 km³. Į Kuršių marias nuteka vanduo iš 100 458 km². Tai pranoksta respublikos plotą (65 222 km2). Vanduo mariose per metus pasikeičia 4,4 karto. Marių lygis 12 cm aukštesnis negu Baltijos jūros: Rybačyje (Rasytėje) - 15 cm, o ties Klaipėda - 3,6 cm. Kai Baltijos jūra būna visai rami, marių vanduo, nors sunkiai pastebima srove, teka į Baltijos jūrą. Tačiau ilgiau papūtus stipresniam š. v. vėjui, srovės kryptis pasikeičia: sūrus jūros vanduo pasiekia Juodkrantę, o kartais net Nidą bei Nemuno deltą.
Žirgo ragas Kuršių nerijoje ir Ventės ragas r. pamaryje persmaugia marias š. dalyje, o Grobšto ragas nerijoje ir Liekų ragas Nemuno deltoje - vidurinėje dalyje. Šios sąsmaukos dalija marias į 3 dalis: siaurą seklią š. smailumą, vadinamą Krantu, įvairaus gl. vidurinę priešžiotinę - Vidmares ir stambiausią bei giliausią p. - Budumą, kurio p. r. pakraštys dar vadinamas Brukiu. Kuršių marios jungia Nemuno upyną su Baltijos jūra. Reguliuota Deimenos upe galima pasiekti Priegliaus upyną bei Aistmares ir Vyslos marias, o iš jų Nogato upe - ir Vyslos upyną. Mažesniems laivams buvo įrengti apiplaukiamieji Klaipėdos (buv. Vilhelmo), Primorsko (buv. Zekenburgo) ir Polesko (buv. Didysis Fridricho) kanalai.

10 schema. Kuršių marios

Lietuvai priklauso maždaug ketvirtadalis marių (apie 413 km² - š. jų dalis; RTFSR Kaliningrado sr. (1171 km²) - p. dalis. Pietuose Kuršių marios skalauja žemus ir pelkėtus Sambos pusiasalio krantus, r. - Nemuno deltos žemumą, kur krantai taip pat žemi, pelkėti. Vakarinėje pakrantėje - Kuršių nerija. Ypač gražiai atrodo nerijos pakrantės iš tolo. žiūrint į nerijos kopas iš plaukiančio laivo, jų kontrastingos spalvos kinta nuo baltutėlių keliaujančių kopų iki ryškiai žalio pušelių kilimo. O tolimam horizonte susilieja smailios aukštųjų kopų keteros su dangaus mėliu.
Kuršių mariose plaukiojimo sąlygos panašios į jūrines. Sėdinčiojo valtyje vid. ūgio (175 cm) turisto regimasis akiratis⁴ yra ne didesnis kaip 2,6-2,8 km. Tad toliau nuo kranto net ir giedrą dieną reikia naudotis valties kompasu. Esant rūkui (o jis mariose dažnas), kompasas būtinas. Mažomis valtimis ar baidarėmis čia galima plaukyti tik pakraščiais ir tik esant nevėjuotam orui. Kaip ir kiekviename dideliame, sekliame ir vėjams atvirame vandens plote, pūstelėjus 2-3 balų vėjui, mariose pakyla didelės lūžtančios bangos, todėl plaukyti tik didesnėmis bei aukštesnių bortų valtimis. Geriausiai tinka burlaiviai, visų tipų jachtos, motorinės valtys⁵. Be to, plaukiant skersai marias, būtina kiekvienam kelionės dalyviui turėti individualias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimo juostą.
Plaukiant į Kuršių marias, pirmiausia reikia susipažinti su jų locija. Mariose yra nemaža seklumų, š. dalyje dideles seklumas suneša Nemuno vandenys. Fv. tarp Klaipėdos ir Juodkrantės, taip pat ties Nemuno (Atmatos) ž. kasmet žemseme gilinamas iki 2 m. Šiose vietose laivai plauko tik fv., nužymėtu bujomis (vienoje pusėje juodos, kitoje - raudonos, posūkiuose - su horizontaliu baltu dryžiu) ir sutapimo ženklais. Naktį Kuršių mariose orientuojamasi pagal švyturių šviesą, o užėjus tirštesniam rūkui - pagal nautofono garsus.
Pradedant Nemuno (Atmatos) ž., Kuršių mariose ir jų pakrantėse yra šie turistams ir žvejams žinotini objektai.
Nemuno ž. kairėje, ilgo akmenimis grįsto molo gale, stovi krypties ženklai ir vadinamasis Didysis švyturys. Šviesa balta, žybčiojanti, šviesos signalai matomi už 7 jūrmylių. Dešinėje - gili (L-4 km) Kniaupės įl., beveik ištisai apaugusi švendrėmis, nendrėmis, lūgnėmis, plūdėmis bei maurabragiais. Tiesiog už 4 km - Ventės ragas, kuriame įsikūrusi MA ornitologinė st. Anapus marių (už 15 km) vos įžiūrimos nerijos kopos. Apie 1,5 km į p. v. nuo Ventės rago yra 2 sėkliai (,,rindos“): 1,8 m gl. Kalvos sėklius, o 2 km nuo jo - 1,9 m gl. Akmenės sėklius. Abu sėkliai nusėti stambiais akmenimis. Tai jūros apsemto ir nuskalauto moreninio gūbrio, Ventės rago tęsinio, likučiai.
Plaukdami žemynine pakrante toliau į p. (A 170°), tarp Atmatos avandeltos ir Skirvytės ž., ties Vidmarėmis, pamatysime keletą pratakų ir žiogių - Vytinio, Varusnės, Pakalnės, Rusnaitės bei Skatulio, Naikupės, Vilkinės ž., kur, pūstelėjus smarkesniam vėjui, visada galima saugiai prisiglausti. Ties Skirvytės ž. mariose kyšo visa kupeta žemų salelių (gurgždų); Akmenės, Elenos, Kiemo, Kubilių, Triušių, Pelytakos.
Nuo Skirvytės ž. paplaukus 6 km (A 200°), atsiremsime į gilios Razlivo (Karklės) įl. Liekų ragą. Čia, marių pakrantėje, yra sena Karklės gyvenvietė, dabar vadinama Mysovka, įsiterpusi tarp Algos-Karklės ir Pričalų (Įsės) upių. Mariose, 3,5 km į š. nuo Mysovkos, yra 0,1 ir 0,5 m gl. Ežios sėkliai.
Toliau (A 190°) iki senosios Nemuno deltos Nemunyno likusių atšakų marių pakrantės apaugusios švendrais, atabradas platus ir seklus. Į marias įteka Rybnaja (Lūja), Paitė, Tovarnaja (Tovė), Matrosovka (Gilija), Golovkinas (Nemanynas). Pastarųjų trijų intakų ž. yra Zalivino (Tovelninkų), Matrosovo (Gilijos), Golovkino (Nemanyno) gyvenvietės. Matrosove (Gilijoje) veikia žvejybos uostas.
Nuo Nemanyno iki Deimenos ž. (A 220°) Nemuno sąnašų suformuotos pakrantės yra žemos, 1-1,5 m aukščio. Panašios ir p. pakrantės, kurios tik palaipsniui aukštėja į Nadruvos plynaukštę. Būdinga, kad visas p. marių krantas traukiasi dėl eustatinio vandens lygio kilimo. Tatai rodo senosios prūsų Labagyno pilies likučiai, esantys netoli Deimenos ž., jau atsidūrę prie vandens.
Meldų ir nendrių sąžalynai juosia visą r. ir p. Kuršių marių pakrantę ir dalį v. nuo Zelenogradsko (Kranto) iki Rybačio (Rasytės) ir siaura juosta nuo Juodkrantės iki Buomiškio miško.
Mariose, už 5 km nuo Deimenos ž., yra 1,6 m gl. Labgaržvos sėklius, kuriame, kaip ir Ventės rago sėkliuje, riogso daug didelių akmenų. Už 4 km į š.—1,8 m gl. Akmenio sėklius. Į v. nuo šių sėklių 1,2 m gl. glūdi stambi klintis.
Lėkštoje p. marių pakrantėje yra 6 gyvenvietės: Krasnojė (Gyventė), Poleskas (Labagyniai), Zalivinas (Labguviai), Zalivnojė (Pustynikai), Kaširskojė (Kampai), Nekrasovas (Vilkaimis). Kaširskojė, kur yra puikus smėlio paplūdimys, įsikūrusi medžiotojų ir meškeriotojų bazė. Mariose, už 3 km į r., yra 1,4 m gl. Hevelio sėklius. Tarp Kaširskojės ir Kaliningrado kursuoja keleiviniai autobusai, tad iš čia turistai lengvai gali pasiekti ne tik Kaliningradą, bet ir Jantarną (Palmininkus), kur yra didž. pasaulyje gintaro kasyklos. Bendra kryptis: iki Aštriojo rago - A 280°, nuo Aštriojo rago iki Kaširskojės - A 270°.
Vakariniame Kuršių marių pakraštyje - nerija. Tai ilgas ir siauras žemės ruoželis, įsiterpęs tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių nuo Sembos pusiasalio (Zelenogradsko) iki Klaipėdos (Kopgalio). Nerijos F-180 km², L- 98 km, plačiausia vieta (~4 km) ties Bulviko ragu, siauriausia (0,4 km) - į š. nuo Lesnojaus (Šarkuvos).
Jūros kranto linija lygi, marių - vidutiniškai vingiuota: kaitaliojasi iškyšuliai ir apvalios įl. Nerijos pusiasalio šaknyje, tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros, įsikūręs Zelenogradsko (Kranto) kurortas, kuriame yra studentų turistų bazė, keletas sanatorijų ir poilsio namų.
Toliau nerijos pakrante iriamės nuo vieno rago iki kito (A 60-20°). Plaukdami Klaipėdos link, pakelėje rasime 9 nerijos gyvenvietes.
LESNOJAUS (Šarkuvos) prieigose - nedidelės kopos, arti paviršiaus čia dar slūgso moreniniai priemoliai, auga lapuočių ir mišrūs miškai, marių pakrantė pelkėta. Į š.v. nuo gyvenvietės yra švyturys, du trečdalius nuo viršaus apkaltas lentomis; (h-38 m, H-39,5). šviesa balta, mirkčiojanti, periodas 10 s (šviesa 6 s, tamsa 4 s), šviesos signalai matomi už 10 jūrmylių. Senovėje šioje gyvenvietėje buvo medžioklinių sakalų mokykla—felkonerija, kurioje buvo mokomi sakalai, vietinių gyventojų vadinami ,,šarkomis". Nuo to kilęs ir Šarkuvos vardas. Nuo Rybačio jau prasideda pustomos kopos, kurios tęsiasi iki pat Juodkrantės. Tarp Lesnojaus (Šarkuvos) ir Smiltynės 80 km tęsiasi aukštųjų kopų gūbrys. Aukščiausios yra Senosios smuklės - 67,4 m, Sklandytojų - 64,0 m, Angių - 58,4 m, Urbo - 51,0 m, kopos.
RYBAČIS (Rasytė) yra 20 km į š. r, nuo Šarkuvos. Ties gyvenviete toli į r. išsišauna Rasytės ragas, iš p. užstodamas patogią Juodkalnio įl. Pamaryje prie Rybačio išlikę lagūniniai ežerėliai - Žuvėdrų liūnas ir Rasytės ež. Buv. pilies vietoje dabar stovi marių švyturys p maždaug už 6 kabeltovų (jūrų ilgio matas, lygus 185,2 m). Į š. v. nuo mstl. - keturkampė nupjauta piramidė, apkalta lentomis: viršutinė dalis raudona, apatinė - balta: h-23,8 m, H-54,9 m; šviesos signalai matomi u˛ 15 jūrmylių; šviesa balta, mirkčiojanti, periodas 6 s (šviesa 4 s, tamsa 2 s).
R. yra gerai įrengtas uostas ir prieplauka žvejams, tačiau sekluma prie jos labai akmenuota. R. veikia TSRS-MA ornitologinė paukščių žiedavimo ir hidrometereologinė st.
Rybačio (Rasytės)-Morskojaus (Pilkopos) ruože stūkso beveik vientisas aukštų kopų gūbrys su stačiomis pamario pakriūtėmis. Kopos daug kur apželdintos mišku.
MORSKOJUS (Pilkopa) - trečioji nerijos gyvenvietė, už 9 km nuo Rasytės. Greta gyvenvietės stūkso antra pagal dydį (63 m) nerijos Pilkopos kopa. Piečiau nuo Pilkopos įl. yra žuvinga Senkaimio įl.
Pakeliui į Nidą - didž. Kuršių nerijos iškyšulys - Grobšto ragas, nuo kurio atsiveria platieji Budumo vandenys. Rago gale kūpso Vienišuolė kopa. Dalis pamario palvės apaugusi miškeliu - gera vieta stovyklai, nakvynei. Šiaurine Grobšto rago puse eina mūsų respublikos siena su Kaliningrado sr. Tuojau į r. už Grobšto rago, jau Lietuvos teritorijoje, iškilusi plikoji Sklandytojų kopa. Greta jos - Parnidžio kopos, o tarp jų - Mirties slėnys. Tą vardą jis gavo nuo prancūzų karo belaisvių stovyklos, kurią čia buvo įrengę vokiečiai po XIX a. vokiečių - prancūzų karo. Tarp Parnidžio kopos ir Nidos - sekli amfiteatrinė Parnidžio įl.
NIDA - NERINGOS miesto administracinis centras, ketvirtoji nerijos oazė, už 9 km į š. v. nuo Morskojaus. Tai didž. nerijos žvejų gyvenvietė. Miestas susideda iš 3 dalių - Nidos, Skruzdynės ir Purvynės. N.. bažnyčioje (1887 m.) įrengtas Kuršių nerijos istorijos muziejus.
N. uosto k pakrantėje švartuojasi žvejybiniai, prekiniai ir keleiviniai laivai (vasarą kursuoja greitaeigės ,,Raketos" Kaunas-Nida-Juodkrantė-Klaipėda), o d - sportiniai ir turistiniai laivai. N, švyturys (past. 1874 m.) - raudonas aštuoniakampis gelžb. bokštas - stovi ant 51 m aukščio Urbo kalno; h-29,3 m, H-77,3. švyturys siunčia baltus šviesos signalus (2 žybtelėjimai, periodas 5,8 s); du papildomi žybtelėjimai matomi už 22 jūrmylių (41 km). Nidos uoste, ant p.r. molo, stovi nautofonas (rūkų metu signalizuojantis garsais) - juoda metalinė forma; periodas 30,5 s (garsas 2 s, tyla 4 s, garsas 2,5 s, tyla 4 s, garsas 2,5 s, tyla 15 s). žalia uosto yra N. hidrometereologinė st.
1930-1932 vasaras N. praleido žymus vokiečių rašytojas Tomas Manas. Namas, kuriame jis gyveno, - kultūros paminklas; jame įrengtas muziejus.
Kuršių nerijos lankytojai turi nepamiršti, kad nerija - unikalus gamtos paminklas - landšaftinis draustinis su specialiu apsaugos režimu. Čia apribotas pėsčiųjų turistų ir ekskursantų skaičius. Keliauti Kuršių nerija leidžiama tik pažymėtais turistiniais takais. Perkopti apsauginį pylimą prie jūros ir eiti į pamario kopas leidžiama tik pažymėtose vietose. Kuršių nerijoje draudžiama: kurti laužus, statyti palapines, žūklauti (mėgėjams) nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. marių pakrantėje tarp jachtklubo ir 14 km.
Nidos - Pervalkos ruože kaitaliojasi stambios įl. (Bulviko, Karvaičių, Preilos) su didokais iškyšuliais (Bulviko, Preilos, Ožkų, Pervalko).
PREILA - nedidelis pamario žvejų kaimelis, už 8 km į š. nuo Nidos, užpustytų Naujųjų Naglių gyventojų įkurtas 1843 m. Gretimas Karvaičių k. užpustytas 1797 m. Jame gimė žymus lietuvių kultūros veikėjas Liudvikas Rėza (1776-1840), pirmasis supažindinęs pasaulį su K. Donelaičio ,,Metais", išleidęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį (1825).
PERVALKA įsikūrė 1844 p. Žirgų rago pakraštyje. Ties P. tarp marių ir jūros kopos gana žemos. Tarp P. ir kitos nerijos oazės - Juodkrantės - vėl driekiasi negyvųjų kopų ruožas. Čia smėlis jau užpustė Naglių bei Agilos gyvenvietes, buv. tarp Žirgų ir Naglio ragų. Liko tik vaizdinga Agilos įl. P. stovi sutapimo ženklai, o prie Žirgų iškyšulio švyturys - raudonas metalinis bokštas su balta būdele ir juodu stogu žibintui; h-H-12 m, šviesa balta, žybčiojanti, periodas 5 s (šviesa 1 s, tamsa 4 s), šviesos signalai matomi už 7 jūrmylių (13 km).
J Kitoje marių pusėje (čia jos tik 7,5 km pl.) yra KINTŲ mstl. - apyl. ir žuvininkystės (žvejoja Kuršių mariose) t. ū. centras; kiek toliau į š.-Svencelės gyvenvietė, 2 sodybos — vietinės reikšmės archit. paminklas, stūkso 15 m aukščio piliakalnis, vadinamas Šventikalniu. Kintų t. ū. auginamos ir antys, kurių pagrindinis maistas - maurabragiai ir kitos marių žolės, pjaunamos specialiu ,,kombainu".
JUODKRANTĖ - antroji pagal dydį nerijos gyvenvietė, įsikūrusi senamiškyje, už 12 km į š. nuo Pervalkos. J. yra vadinamoji Gintaro įl. ir krantinė prekiniams bei keleiviniams laivams. Gintaro įl. atsirado, kai čia 1780—1900 iš marių dugno buvo kasamas gintaras.
Juodkrantėje yra dvi sutapimo ženklų linijos. Priešakinis ženklas (baltas metalinis ažūrinis stiebas su topofigūra - baltu trikampiu viršūne žemyn), stovintis ant prieplaukos, abiem linijoms yra bendras. J. švyturys - balta ažūrinė metalinė forma, apkalta lentomis, - stovi ant 53,2 m aukščio Raganos kalno; h-19,9, H-68,5 m; šviesa balta, žybčiojanti, periodas 8 s (šviesa 3 s, tamsa 5 s), šviesos signalai matomi už 10 jūrmylių (18,5 km).
Juodkrantėje Raganų kalne liaudies menininkai 1979-1980 m. sukūrė skulptūrinį ansamblį pasakų ir legendų motyvais (archit. A. Nasvyčio projektas).
Kitapus marių, priešais Juodkrantę, Drevernos k krante bei marių pakrantėje, yra didelis, senas (XIII a.) DREVERNOS k. - žuvininkystės ūkio centras, žvejybos uostas. Nuo Drevernos iki Klaipėdos r. marių pakrantė sekli - kelių km ilgio sėklius, vadinamas Kiaulės nugara. Čia fv. eina tarp nerijos ir Kiaulės nugaros sėkliaus. Prie š. šios seklumos galo stovi skiriamoji buja - kūgio formos raudonai juodais dryžais krotinė topo forma.
ALKSNYNĖ - miškų ūkio eiguva, priešpaskutinė nerijos gyvenvietė. Paminklas Neringos išvaduotojams (skulpt. J. Vestulis). Už 5 km SMILTYNĖ - klaipėdiečių priemiestinis kurortas ir poilsiavietė, nerijos girininkija. Čia, lėkštame nerijos krante, įsikūręs Klaipėdos “Žalgirio” jachtklubas ir uostas.
Smiltynės sutapimo ženklas yra pusiasalyje. Sutapimo linija eina nuo miško į p. iki Juodkrantės linijos.
Šiaurėje Kuršių nerija baigiasi smailiu Kopgaliu. XVIII a. pab. Kopgalyje Klaipėdos uostui ginti iš jūros buvo pastatytas blokhauzas. XIX a. vid. jis perstatytas į tvirtovę. Buv. tvirtovėje, ją rekonstravus, 1979 atidarytas Jūrų muziejus ir akvariumas. Čia marios - vartai į Baltiją (jų pl. - tik 390 m).
Kitapus marių - KLAIPĖDOS uostamiestis, trečias pagal dydį Lietuvos miestas (plačiau žr. p. 217).

³ Apie Kuršių marias, jų geografinę padėtį, geologinę sandarą ir paleografinę raidą, marių baseino hidrologinę charakteristiką išsamiai rašoma autorių kolektyvo monografijoje ,,Kuršių marios", V., 1978.
⁴ Regimasis akiratis apskaičiuojamas pagal formulę: Ra jūrmylių=2,1 metrų, kur x—stebėtojo akis virš jūros lygio (jūrmylė lygi 1,552 km).
⁵ Vasarą, VI—VII mėn., ,,Štilių" metu autorius keletą kartų skersai išilgai yra perplaukęs Kuršių marias paprasta (fanerine), taip pat sudedama (,,Luč' tipo) normalaus dydžio (5X0,8) baidare. Jei bangos ne didesnės kaip 2 balų, Kuršių mariose galima plaukyti burėmis paprasta baidare. Jei baidarė turi sandarų tentą, nepavojinga plaukti ir labiau banguojant.

<< Į TURINĮ >>