Žalsvasis baltikas

žaliuokė, želvė (Trichotoma flavovirens (Fr.) Lund. = T. equestre (Fr.) Kummer)
Kepurėlė 3-7 (10) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių pusiau iškili, senesnių paplokščia, su gūbreliu arba be jo, žalsvai ruda, žalsvai geltona, gelsvai žalsva, drėgname ore gleivėta, lipni, išdžiūvusi sausa, kartais net sutrūkinėjusi, aplipusi smėliu, kraštai išsilankstę. Lakšteliai sieros geltonumo, žalsvai geltoni, žalsvi, tankūs, iš pradžių priaugtiniai, vėliau laisvi. Kotas 2,5-6 (10) cm ilgio, iki 3 cm storio, plaušuotas, lakštelių spalvos. Trama balsva, po luobele geltona, malonaus kvapo ir skonio. Sporos bespalvės (jų masė balta), 6-8x3,5-5 μm.
Auga rugsėjo - lapkričio mėn. sausuose smiltinguose pušynuose (labai retai lapuočių miškuose). Tai vienas iš labiausiai Lietuvoje paplitusių valgomųjų grybų. Neigiama jo savybė - labai kirmija ir dažniausiai būna labai smėlėtas. Geras valgomas grybas, vartojamas šviežias, sūdytas, marinuotas. Antros kategorijos.