Valgomasis pievagrybis

Valgomasis pievagrybis

(Agaricus campester Fr.)
Kepurėlė 5-8 (15) cm skersmens, jauna pusrutuliška, senesnė paplokščia, mėsinga, balta, gelsvai rusva, iš pradžių lygi, vėliau smulkiai plaušuota, žvynuota, luobelė lengvai lupasi. Jaunų vaisiakūnių lakšteliai balti, blankaus rožinio atspalvio, senesnių rausvo mėsos atspalvio, senų tamsiai rudi, juodai rudi, platūs, l»svk Kotas 5-8 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, baltas, vėliau pilkšvas, pagrindas rusvas, gelsvai rusvas, su baltu nukrentančiu rinkiu, lygus arba plaušuotas. Trama balta, perlaužus parausvėja, mėsinga, sultinga, malonaus kvapo ir skonio. Sporos purpuriškai rudos, 7-8x4-5 μm.
Auga gegužės - spalio mėn. panamėse, pakelėse, ganyklose, parkuose, soduose, grupėmis. Mėgsta trąšią dirvą, komposto krūvas, perpuvusius sąšlavynus. Labai dažnas.
Šį grybą galima auginti dirbtiniu būdu žiemą paruoštose lysvėse ne žemesnėje kaip 10-12'C temperatūroje (šiltnamyje, tvarte, rūsyje, virtuvėje). Geras valgomas grybas, geriausia vartoti šviežią, galima ir marinuoti. Antros kategorijos.
Pievagrybiuose yra medžiagų, skatinančių augalų augimą.


<< Į TURINĮ >>

scroll back to top