Stačioji plaušabudė

(Inocybe fastigiata (Fr.) Quėl.)
Kepurėlė 3-5 (8) cm skersmens, kūgiška, sendama plečiasi, su aštriu gūbreliu, plaušuota, geltonai ruda, pilkai ruda, kraštai suskeldėję. Jaunų vaisiakūnių lakšteliai pilki, senesnių pilkai rudi, žalsvai rudi, pakraščiai šviesesni, priaugtiniai. Kotas 4-8 (10) cm ilgio, 0,5-1,5 cm storio, kietas, pilkai rausvas, plaušuotas, prie kepurėlės su šviesiais taškeliais. Trama balta, plona, minkšta, nemalonaus kvapo. Sporų masė nešvariai rudos spalvos, 8-18x5-7,5 μm.
Plaušabudžių genties grybų Lietuvoje auga daugiau kaip 40 rūšių (iš viso jų žinoma apie 100 rušių), dauguma jų nuodingi, o kai kurie labai nuodingi. Visose nuodingose plaušabudėse yra labai daug muskarino, daugelyje jų gerokai daugiau negu pavojingiausiose musmirėse. Šiems grybams būdingas nemalonus kvapas, plonos, plaušuotos arba žvynuotos, su aštriu gūbreliu, dažniausiai rudos spalvos kepurėlės.
Auga vasarą ir rudenį miškuose, parkuose, pavieniui, retai grupėmis. Lietuvoje dažna. Nuodinga.