Smailiakepurė musmirė

(Amanita virosa (Fr.) Secr.)
Kepurėlė 5-7 (10) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių smailai kūgiška, senų kūgiška arba pusiau iškili, su aštriu gubreliu, balta, senesnių vaisiakūnių gelsva, gleivėta, nežvynuota, be plėvelių, tačiau kraštuose dažnai galima pastebėti balto apvalkalo liekanų kabančių netaisyklingų skiautelių pavidalu. Lakšteliai balti, tankūs, laisvi, jaunų vaisiakūnių su baltu apvalkalu. Kotas gana ilgas, 10-17 cm ilgio, 0,5-2 cm storio, baltas, stambiai plaušuotu baltu, greitai nukrentančiu rinkiu ir balta, lengvai nuo koto atsiskiriančia išnara, į pagrindą storėjantis. Trama balta, nemalonaus kvapo. Sporos baltos, amiloidinės, 8-12x7-11 μm.
Auga nuo vidurvasario iki spalio mėn spygliuočių (daugiausia eglynuose), retai lapuočių miškuose. Lietuvoje nedažna. Mirtinai nuodinga, kaip ir žalsvoji musmirė. Ši musmirė panaši į pievagrybį, kurio lakšteliai yra rausvi, o koto pagrindas be išnaros. Todėl, renkant pievagrybius, reikia būti labai atsargiems.