Šėtonbaravykis

šunbaravykis, nuodingasis baravykas (Boletus satanas Lenz)
Kepurėlė 5-25 cm skersmens, šviesiai pilka, baltai pilka arba net žalsvai pilka, iškili, didelė. Jaunų vaisiakūnių vamzdeliai gelsvi, senesnių žalsvai geltoni, paspaudus melsvėja. Poros iš pradžių šviesiai geltonos, vėliau oranžiškai raudonos, ryškiai raudonos. Kotas trumpas, iki 12 cm storumo, išsipūtęs, prie kepurėlės išblukusios auksinės geltonos spalvos, žemiau rusvai raudonos, prie pagrindo žalsvai pilkas arba net gelsvas, su oranžiškai raudonu tinkleliu. Trama balsva, paspaudus pamelsvėja, po kurio laiko išblunka, nemalonaus kvapo. Sporos elipsiškai verpstiškos, 11-15x5-7 μm.
Auga rugpjūčio - rugsėjo mėn. lapuočių miškuose. Nuodingas. Lietuvoje mūsų dar nerastas. Aprašome todėl, kad grybautojai mokėtų atskirti visas šias tris labai panašias, bet skirtingas baravykų rūšis.
Šiek tiek nuodingiems baravykams priklauso gražiakotis baravykas (Boletus calopus Fr.). Nuo šėtonbaravykio skiriasi gelsvais, žalsvai gelsvais vamzdeliais, kurie paspaudus staigiai ir ryškiai pamėlynuoja, ir karmino raudonumo apatine koto dalimi bei raudonu tinkleliu. Auga tik lapuočių miškuose. Lietuvoje dar nerastas.