Piktoji ūmėdė

(Russula emetica var. emetica (Fr.) Sing.)
Kepurėlė 5-8 (10-12) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių iškili, senų paplokščia, vidurys kiek įdubęs, šviesiai raudona, kartais su geltonomis dėmėmis, kraštai vagoti arba lygūs, luobelė nusilupa beveik visa. Lakšteliai balti, senų grybų kreminės spalvos, suvytę žalsvai melsvi, netrapus, šakoti, priaugtiniai. Kotas kietas, iki 7-8 cm ilgio, baltas. Trama balta, deginančio pipirų skonio. Sporos spygliuotos (jų masė balta), 8-12,5x6-9,5 μm.
Auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose, daugiausia drėgnose vietose. Lietuvoje gana dažna. Nevalgoma.
Šios ūmėdės yra keletas fomnų:
var. betularum (Hora) Romagn. - Kepurėlė 3-5 cm skersmens, tamsiai melsva, šviesiai rožinė, violetiškai rožinė arba visai išblukusi, su rožinės spalvos dėmėmis, krašteliai apvalūs, kartais vagoti. Lakšteliai balti, su šviesiai gelsvais pakraštėliais, trapūs, prisegtiniai arba laisvi. Kotas baltas, vėliau gelsvas, iki 6 cm ilgio ir 1 cm storio. Trama balta, karti. Auga vasarą ir rudenį miškuose, dažniau drėgnuose, beržo kaimynystėje.
var. silvestris Sing. - Kepurėlė 3-5 cm skersmens, jauna ryškiai raudona, vyšnios raudonumo, vėliau labai išblunka, vidinė dalis gelsva, kreminė, kartais net balta, plona, trapi, kraštai vagoti, luobelė lengvai lupasi. Auga liepos - rugpjūčio (rugsėjo) mėn. lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač sausesnėse ir šviesiose vietose. Lietuvoje labai dažna.