Pavasarinė balteklė

avižėlė, greičgrybis, jurgiaguotė (Calocybe gambosa (Fr.) Donk)
Kepurėlė 3-8 (10-12) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių iškili, senesnių netaisyklinga, paplokščia, kartais net įdubusi, mėsinga, matinė, lygi, šviesiai gelsvos, geltonos, ochrinės, kartais išblunka iki pilkšvos spalvos. Lakšteliai balsvi, senesnių grybų kreminės gelsvos spalvos, ploni, tankūs, siauri (0,3 cm), priaugtiniai, pabarzdiniai. Kotas 3-7 (10) cm ilgio, iki 3,5 cm storio, į pagrindą storėjantis, tvirtas, baltas, ochrinis, viršutinė dalis truputį plaušuota. Trama balta arba gelsva, minkšta. Sporos bespalvės (jų masė balta), 4-6x2-3,5 μm.
Auga gegužės - birželio mėn., pasitaiko ir rudenį, miškų aikštelėse, pamiškėse, parkuose, krūmingose pakelėse, ganyklose, kartais apie kelmus, grupėmis. Lietuvoje dažna. Geras valgomas grybas, vartojamas šviežias, džiovintas, konservuotas. Trečios - ketvirtos kategorijos.
Šio grybo žinoma keletas formų; Lietuvoje randamos dvi - pilkšvai kreminėmis ir geltonomis kepurėlėmis.
Renkant pavasarinę balteklę, reikia būti labai atsargiems, nes gana dažnai tuo metu jau pradeda augti labai nuodinga Patujaro plaušabudė (Inocybe patouillardii). Pastarosios jauni vaisiakūniai balti, o senesni rausvai rudi.