Lakuotoji lakabudė

(Laccaria laccala (Fr.) Bk. et Br.)
Kepurėlė 2-5 cm skersmens, pusiau iškili, suaugusių grybų paplokščia, kartais truputį įdubusi, iš pradžių lygi, vėliau smulkiai plaušuota, kartais lyg žvynuota, rausva, sausa, ochrinės.spalvos, gana tampri. Lakšteliai stori, platūs, kartais sutrūkinėję, kepurėlės spalvos, vėliau nuo subrendusių sporų pašviesėja, priaugtiniai, kartais pusiau nuaugtiniai. Kotas 7-10 cm ilgio, iki 1,5 cm storio, vienodo storumo arba į pagrindą storėjantis, tiesus arba kreivas, dažniausiai suktas (įvijas), plaušuotas, gana tamprus, pilnaviduris arba su siaura kiauryme, kepurėlės spalvos. Trama kepurėlės spalvos, tampri, plona, malonaus skonio. Sporos bespalvės (jų masė balta), beveig apvalios, dygliuotos, 8x11 μm.
Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens įvairiuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, pievose, ganyklose, grupėmis. Lietuvoje labai dažna. Valgoma, bet menkavertė.
Į lakuotąją lakabudę labai panaši didžioji lakabudė (Laccaria proxima (Boud.) Pat.). Ši skiriasi didesniais vaisiakūniais (kepurėlė 4-7 cm, kotas iki 13 cm ilgio, iki 1,5 cm storio) ir mažesnėmis, ne taip dygliuotomis pailgomis sporomis (8-9x6,5-7,6 μm). Didžioji lakabudė taip pat valgoma. Japonai ją vadina lapės grybu.
Dvispalvė lakabudė (Laccaria bicolor (R. Mre.) Orton) nuo aukščiau aprašytųjų skiriasi gerokai smulkesniais, violetinio atspalvio vaisiakūniais. Valgoma, menkavertė.