Kislioji kelmiukė

kislioji skujagalvė, vasarinis kelmutis (Auehneromyces mutabilis (Fr.) Sing. et Smith)
Kepurėlė 3-7 (10) cm skersmens, iškili, senų vaisiakūnių paplokščia, su gūbreliu, lygi arba apšepusi smulkiais plaušeliais, rudai geltona, geltona, gūbrelis tamsesnės spalvos, higrofaniška. Lakšteliai pilkai rusvi, gelsvai rudi, senų grybų rausvai rudi, tankūs, ploni, šiek tiek kotu nuaugę žemyn. Kotas 4-8 cm ilgio, 0,3-0,8 (1) cm storio, tiesus arba kreivas, į apačią laibėjantis, gana stangrus, su balsvu, vėliau rusvu, plaušuotu, rinkiu; aukščiau rinkio kotas pilkšvas, baltai taškuotas, žemiau rausvai rudas, pagrindas juosvai rudas, smulkiai plaušuotas. Trama balta, balsva, plona, malonaus kvapo ir skonio. Sporų masė rausvai ruda, 6-7x3-5 μm.
Auga vasarą ir rudenį ant stuobrių, kelmų, stambesnių šakų, dažniausiai kupetomis. Lietuvoje dažna. Labai skanus valgomas grybas. Vartojama šviežia, sūdyta ir marinuota. Trečios kategorijos. Kai kuriuose kraštuose vasarinis kelmutis specialiai auginamas ant nupjautų, eilėmis sustatytų medžių kamienų drėgnose, nuo skersvėjų apsaugotose vietose.