Juosvoji ūmėdė

(Russula nigricans Fr.)
Kepurėlė didelė, 10-15 (20) cm skersmens, spalva ir forma abai panaši į juodmėsę ūmėdę. Lakšteliai balti, senesnių grybų kreminės spalvos, senų pilki, pilkai juodi, stori, prie pagrindo iki 1 mm storio ir iki 1,5 cm pločio, paspaudus paraudonuoja, labai trapūs, ties pagrindu su pertvarėlėmis. Kotas 3-5 (7) cm ilgio, 1-3 cm storio, į pagrindą smailėjantis, trapus, baltas, senas kepurėlės spalvos, paspaudus paraudonuoja. Trama balta, perlaužus arba perpjovus staigiai parausta, po to palaipsniui išblunka iki kūno spalvos ir pamažu pasidaro pilkai juodo atspalvio, stangri, švelnaus skonio.
Sporos smulkiai gruoblėtos (jų masė balta), 6,5-8(9)x5-7 μm.
Auga vasarą ir rudenį spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose. Lietuvoje žymiai retesnė už juodmėsę ūmėdę. Valgoma. Trečios kategorijos.
Į šią ūmėdę labai panaši tankialakštė umėdė (Russula densifolia Secr.). Tik pastarosios lakšteliai ploni, gelsvi ir siauresni, kotas tinkliškai gyslotas. Lietuvoje retesnė už juosvąją ūmėdę. Valgoma.