Juosvažalis baltikas

baltoji želvė (Tricholoma portentosurn (Fr.) Quėl.)
Kepurėlė nuo 3-6 iki 10 cm skersmens, varpeliška, senų grybų paplokščiai iškili arba horizontali, su gūbreliu, lygi, gleivėta, pilka, tamsiai pilka, melsvai pilka, kartais violetinio atspalvio, vidurys rusvai juosvas, nuo centro spinduliškai dryžuota, luobelė lengvai lupasi. Lakšteliai balti, senų vaisiakūnių žalsvai gelsvi, stori, platūs, priaugtiniai arba laisvi. Kotas 6-10 cm ilgio, 1,5-2,5 cm storio, išilgai smulkiai vagotas, lygus arba plaušuotas, baltas, senas žalsvai gelsvas. Trama balsva, po luobele tamsiai pilkšva, ties kotu gelsvai žalsva, plona, malonaus kvapo ir skonio. Sporos bespalvės (jų masė balta), 5-6x3,5-5 μm.
Auga rugsėjo - lapkričio mėn. pušynuose, kartais eglynuose, didelėmis grupėmis, dažniausiai kartu su žaliuokėmis. Antros trečios kategorijos. Valgomas šviežias, marinuotas ir sūdytas.