Juosvabaltis minkštūnis

(Melanoleuca melaleuca (Fr.) Mre.)
Kepurėlė 3-7 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių iškili, senų paplokščia, su gūbreliu, mėsinga, nešvariai juosvai ruda, violetiškai ruda, higrofaniška, kraštai nulinkę žemyn. Lakšteliai balti, senų grybų pilkšvi, per vidurį išsipūtę, priaugtiniai. Kątas 5-10 cm ilgio, iki 1 cm storio, lieknas, į pagrindą storėjantis, pilkšvas, apšepęs rusvais plaušeliais, vagotas. Trama balta, senesnių vaisiakūnių pilkšva arba net rusva, minkšta, be ypatingo skonio ir kvapo. Sporos bespalvės (jų masė balta), elipsiškos, šiek tiek apšepusios, amiloidinės,7-9x4-5 μm.
Auga nuo pavasario iki vėlyvo rudens lapuočių ir spygliuočių miškų žolėtose vietose, pamiškėse, parkuose. Lietuvoje dažnas. Valgomas, bet grybautojai nerenka. Pavasarį, kai valgomųjų grybų auga nedaug, šį grybą patartina rinkti ir vartoti šviežią. Ketvirtos kategorijos.