Elninė skydabudė

(Pluteus atricapillus (Secr.) Sing. = P. cervinus (Fr.) Kummer)
Kepurėlė 5-12 cm skersmens, jauna varpeliška, senesnė beveik horizontali, su buku gūbreliu, ruda, pilkai ruda, gelsvai ruda, nešvariai tamsiai ruda, plaušuota. Jaunų grybų lakšteliai balti, vėliau pasidaro rožiniai, rausvai rudi, platūs, reti, laisvi. Kotas 6-12 cm ilgio, 0,5-2 cm storio, į pagrindą storėjantis, su rudai juosvais plaušeliais. Trama balta, minkšta, nelabai malonaus kvapo, švelnaus skonio. Sporos rudai raudonos, 7-9>x5-6 μm.
Auga nuo pavasario iki vėlyvo rudens ant įvairių medžių kelmų, išvirtusių stuobrių, kamienų, stambesnių šakų, pavieniui. Randama dažnai, bet negausiai. Valgoma (šviežia). Ketvirtos kategorijos. Literatūroje nurodoma, kad ją ėda elniai, briedžiai, stirnos, šernai, strazdai, kėkštai.
Į šią skydabudę panaši juodakraštė skydabudė (Pluteus atrornarginatus (Konr.) Kuhn.). Pastarosios kepurėlės paviršius pilkesnis ir lakštelių pakraščiai su juodais taškeliais. Auga dažniausiai ant spygliuočių medžių pūvančios medienos. Lietuvoje randama visur, bet negausiai. Valgoma. Ketvirtos kategorijos.