Bevainikė musmirė

bevainikė musmirenė (Amanita vaginata (Fr.) Quėl.)
Kepurėlė 5-12 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kūgiška, senesnių skėtiška arba visai paplokščia, gali būti įvairių spalvų: pilkos, rudos, pilkšvai rudos, gelsvos, balsvos su violetiniu atspalviu, kartais net visai baltos (pagal spalvas išskiriama keletas jos formų), šiek tiek gleivėta, kraštai vagoti, jaunų grybų su baltais lopinėliais (apvalkalo liekanomis). Lakšteliai balti, pilkšvi, gelsvi, tankūs, laisvi. Kotas 8-17 cm ilgio, 0,8-2 cm storio, baltas, pilkšvas, rusvas, lygus arba plaušuotas, smulkiai žvynuotas, su skersiniais koncentriškais dryžiais, be rinkio, į apačią storėjantis, pagrindas apgaubtas plona, balta, rusva arba pilka išnara. Trama balta, plona, be ypatingo kvapo, salstelėjusio skonio. Sporos baltos, 9-12 μm.
Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens spygliuočių ir lapuočių miškuose, mėgsta drėgnas vietas. Lietuvoje labai dažna. Valgoma, bet menkavertė.
Bevainikės musmirės išskiriami trys varietetai:
var. crocea Quėl. - Kepurėlė oranžinė, oranžiškai ruda, kartais (labai retai) violetinio atspalvio; lakšteliai balti, vėliau geltonos kreminės spalvos.
var. fulva (Schaeff.) Pers. - Vaisiakūniai šiek tiek smulkesni, kepurėlė tamsiai raudonai ruda, kotas rausvai rusvas, su rusva išnara.
var. alba Bull. - Vaisiakūniai balti.