<< Į TURINĮ >>

KLAIPEDOS KANALAS

Klaipėdos kanalas iškastas 1863-1873. Jo ilgis 24 km, pl.-28 m, gl.-1,7 m. Prūsijos karaliaus garbei jį pavadino Vilhelmo kanalu.
Nuo Lankupių iki Drevernos upės atsišakojimo į Kuršių marias kanalas eina reguliuota Drevernos upe. Kitas 15,5 km ruožas (iki Smeltelės) buvo iškastas žema pamario lyguma. Kanalas ir kanalizuotas bei pagilintas Minijos žemupys sudarė gerą ir saugią arteriją tarp Nemuno deltos ir Klaipėdos, nes audringu metu Kuršių mariomis ne visi laivai galėdavo plaukti. Didesnės marių bangos ypač buvo pavojingos plukdomiems sieliams. Dabar, ištobulėjus vandens transporto priemonėms, Kuršių marių bangos nesudaro rimtesnių kliūčių.
Pasikeitė ir kanalo paskirtis: buvusioji transporto trasa dabar naudojama Klaipėdos trečiajai vandenvietei maitinti. Motorizuotas transportas kanalu draudžiamas,kad neužterštų naftos produktais vandens ir greitaeigių laivų sukeltos bangos neardytų krantų. Kad nepatektų jūros vanduo, kanalo pradžioje (Lankupiuose ir Drevernoje) įrengti šliuzai. Ties Vakarų laivų remonto įmone per kanalą supiltas pylimas, jame įtaisytas vamzdis žuvims praplaukti. Priklausomai nuo vandens lygio skirtumo, pro Lankupių šliuzą leidžiamas vanduo iš Minijos į kanalą.
Turistams, keliaujantiems nemotorizuotomis priemonėmis (valtimis, baidarėmis), plaukti kanalu dabar oficialaus draudimo nėra.

30³² Klaipėdos kanalo pradžia - Minijos atšaka į d 18,5 km nuo jos ž.; u˛ 0,5 km rekonstruotas kanalo šliuzas - vienintelis toks įrenginys Lietuvoje; d šliuzo prižiūrėtojo būstinė. Vieškelio Priekulė-Kintai tiltas. Abipus kanalo - ištisiniai pylimai.
21 k Drevernos atšaka į Kuršių marias (L-2,5). Priekulės-Drevernos vieškelio tiltas, didelis DREVERNOS k. - žuvininkystės ūkio centras, įsikūręs Drevernos ir Kuršių marių santakoje.
Toliau - k Klišupė, Priekulės-Drevernos kelio antras tiltas, Tyrų pelkė ir botaninis draustinis, Klišių miškas (jeigu meteorologinės sąlygos palankios, kelionei paįvairinti galima plaukti vis siaurėjančiomis mariomis iki Klaipėdos).
13 Klaipėdos-Smeltės vieškelio tiltas; miškai baigiasi, prasideda priemiestinių ūkių laukai (d).
8 Kanalo gale žemių užtūra, per kurią laivelius reikia persikelti. Kiek toliau kanalas atsiremia į buv. Žvejų uostą; d krante Vakarų laivų remonto įmonė, jūrų žvejybos uostas, šaldytuvai, žuvų konservų fabrikas.
6 Smeltalė (L-23). Jos ž. yra žvejų mėgėjų motorinių valčių bazė, kurioje vandens turistai visada gali sustoti ir saugiai pasilikti laivelius.
SMELTĖ - Klaipėdos mst. pramonės rj.
1 d Danės (L-65) ž. Klaipėdos mst. centras.
KLAIPĖDA — trečias pagal dydį Lietuvos miestas, pramonės, mokslo ir kultūros centras, vienintelis respublikos jūrų prekybos ir žvejybos uostas.
Klaipėdoje yra beveik 30 vidurinių mokyklų, A. Venclovos pedagoginė, S. Šimkaus aukštesnioji muzikos, J. Kupčinsko medicinos, jūreivystės ir prekybos mokyklos, Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto vakarinis skyrius, Valst. konservatorijos Klaipėdos fakultetas. Veikia dramos teatras, Liaudies opera, kraštotyros, liaudies meno muziejai, Jūrų muziejus-akvariumas,
Buržuazinės santvarkos metais pogrindyje K. dirbo LKP(b) CK narys J. Greifenbergeris, M. Jonelaitis, S. Šadevičius ir kiti komunistai. K. gyveno nemaža lietuvių kultūros veikėjų; Vydūnas (Vilius Storasta), I. Simonaitytė, S. Šimkus, P. Mašiotas, A. Venclova, J. Karosas, V. Palaima ir kt.

³²Kilometražas nuo Klaipėdos kanalo pradžios.

<< Į TURINĮ >>