<< Į TURINĮ >>

KIAUNA IR JOS AUKŠTUPIO (LINKMENŲ-SALDUTIŠKIO-LABANORO) EŽERYNAS

Trasos ilgis - 86 km. (iš jų ež. ir jų pertakais - 67 km, upėmis - 19 km), trukmė - 4 d., sezonas - V-IX mėn.

Į Žeimenio [16] ež. gilią p. v. šaką iš Balčio ež. įteka Baltelės (L-7) upelis. Tačiau jis siauras, labai vingiuotas, seklus, užžėlęs, sunkiai praplaukiamas net lengva baidare. Ties Kazimieriškių viensėdžiu per gražų mišką, perkirtus Kaltanėnų-Ignalinos pln., laivelius į Baltį tenka gabentis sausuma apie 0,5 km.
Baltys [17] (F-34,3, L-0,85, didž. pl-0,4, gl.-20,0). Jo krantai lėkšti, miškingi.
Iš negilios v. įl. laivelius vėl apie 200 m reikia gabentis į nediduką (F-29,5) Prūdo ež. [18]. Prūdą nuo Labakaršio [19] ež. (F-12) skiria tik seklus 150 m pertakėlis, kuriuo laivelius galima traukte persitraukti.
Iš Labakaršio p. v. galo, persikėlus per 200 m pl. sąsmauką, kuria eina Kaltanėnų-Linkmenų pln., turistai patenka į šakotą (,,ūsotą") Ūsių [20] ež. (F-256,6, L-3,78, didž. pl-1,3, gl-23,3, P-15,1). Kranto linija labai išsirangiusi, yra daug gilių įl. ir pusiasalių; krantai aukštoki, p. v. apaugę dideliais miškais, kuriuose gausu žemuogių, mėlynių, grybų.
Prie Ūsių ir Žiezdro ež. įsikūrę LINKMENYS— mstl., apyl, ir ,,Vilties' kol. centras.
Linkmenyse, pralindę pro žemą trumpo pertako tiltelį, įplaukiame į gilų Žiezdro [21] ež. (F-57,1, L-1,9, didž. pl-0,49, gl-36,0, P-4,35). Šiaurvakarinis ež. krantas aukštas, kiti - žemesni. Jo v. gale esantis 100 m ilgio pertakas nuveda į aukštakrantį Pakalo [22] ež. (F-71,3, L-2,67, didž. pl-0,45, gl.-20,5, P-6,75). Pietrytiniame šio ež. gale dunkso aukšta, medžiais apaugusi sala (F-3,1 ha) - gera vieta stovyklai. Vakarinis Pakalo ež. galas atsiremia į aukštą, senomis pušimis ir uogienojais aprizgusį Ožnugario kalną, nuo kurio viršūnės matyti tolimos apylinkės. Turistai savo mantą turi apie puskilometrį gabentis į sekloką Švento [23] ež. (F-28,1). Siauru 100 m ilgio durpiniu upeliu jis jungiasi su Žiezdrelio [24] ež. (F-52,8, L-2,37, didž. pl.-0,34, gl.-13,5, P-5,2). Krantai daugiausia aukšti, p. v. apaugę mišku. Į v. ež. pakraštį įplūsta Kemeša (L-11,4), tekanti per Kemešio (F-52,2) ir Lamėsto (F-56,6) ež.
Iš v. Žiezdrelio galo ištekančiu bevardžiu upeliu (L-1,0), pralindę pro Švenčionėlių-Utenos glžk. ir kaimo kelio tiltus, įplaukiame į mažytį Juodenio (Žiezdrelio) [25] ežerėlį. Čia pat ir Aiseto [26] ež. (F-501,2, L-16,0, didž. pl-0,57, gl-40,0, P-41,5). Kranto linija labai vingiuota, yra 5 salelės (F-1,78 ha). Krantai 8-10 m aukščio, savo forma ež. panašus į upę. Šiaurės vakaruose ir p. r. yra dvi atšakos.
Pertakas tarp Žiezdrelio ir Aiseto seklus, ir juo be didesnių kliūčių galima plaukti tik pavasarį ar po didesnių liūčių, kai pakilęs vanduo.

Šiaurėje Aisetas 250 m pl. sąsiauriu, vadinamuoju Baltyžiumi [27], jungiasi su Galuonio [28] ež. (F-305,2, L-5,11, didž. pl.--l,07, gl-22). Jame yra 6 salos (F—6,24 ha). Krantai žemi, pelkėti. Į r. pakraštį įteka Vyžinta (L-16) iš Bareišių ež. (F—21,2). Vakaruose Galuonis jungiasi su sekliu (1-1,5 m) Dumblio [29] ež. (F-126,0, L-3,61, didž. pl-0,95, P-9,0). Yra 6 salos (F-29 ha).
Aplink ilgąjį Aisetą ir šakotuosius Galuonio ir Dumblio ež. plačiai išsidriekusi viena iš didž. Lietuvoje (F-48 000 ha) Labanoro giria bei Pliešiškių, Kuktiškių ir Gazulių miškai.
Pasiirsčius ir pažvejojus Aiseto ir gretimuose ež., galima ežerais keliauti toliau arba, grįžus atgal į š. Aiseto ež. galą, iš čia ištekančia Aiseta, paskui Kiauna plaukti į Žeimeną.
Aiseta (L-4) išteka iš š, Aiseto ež. galo (300 m nuo intako iš Juodenio (Žiezdrelio) ež.). Bendras Aisetos-Kiaunos ilgis 21,9 km, ΔH-0,86. Q: ištake iš Aiseto ež. 2,1, ištake iš Kiauno ež.-2,36, ž.-2,95.

22¹¹ Aiseta-Kiauna išteka iš š. Aiseto ež. galo. Aiseta nuo ž. 3,2 km reguliuota. Už puskilometrio Saldutiškio-Labanoro pln. tiltas.
18 Utenos-Švenčionėlių glžk. tiltas; po tiltu nedidelė rėva; Paaisečio vandens matavimo punktas.
Už 200 m Aiseta įteka į Kiauno ež. (F-64,4, L-2,3, didž. pl.-0,4, P-5,41) p. galą. Ež. ištįsęs iš š. r. į p. v. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, p. r. miškingas.
16 Kiauna išteka iš š. r. Kiauno ež. galo. Upės baras iki Pakiaunio malūno reguliuotas. Pakiaunys. Buv. P. dvaro pastatuose įrengiama poilsinė, Kiaunos pakrantėje laivų uostas.
15 Stirninė. Buv. Pakiaunio malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti.
12 Švenčionėlių-Utenos glžk. tiltas; d Briedinė. Upė užžėlusi.
6 Labanoro-Kaltanėnų pln. tiltas.
4 Kiauna teka pačiu š. Gilūto ež. (F-30,4, L-0,92, didž. pl.-0,54) pakraščiu. Krantai lėkšti, pelkėti; v. apaugęs mišku. Į p. Gilūto ež. įl. įteka Liedelė iš Liedžio ež., o į š. - bevardis upelis. Kadangi šis upelis ž. yra beveik be srovės, platokas, o, be to, greta Kiaunos ištako iš Gilūto ež., čia reikia nepasiklysti-plaukti d šaka.
3 Kiauna įteka į Sekluočio ež. (F-23,1, L-1,10, didž. pl.-0,38, P-2,5). Krantai žemi, pelkėti, miškingi.
2 Kukliai.
Aiseta-Kiauna įteka į Žeimeną 75,6 km nuo šios ž.

¹¹ Kilometražas nuo Aisetos—Kiaunos ž.

<< Į TURINĮ >>