KEPURĖTŲJŲ GRYBŲ TYRINĖTOJAI LIETUVOJE

Lietuvoje grybai pradėti tyrinėti kartu su aukštesniųjų augalų flora. Pirmieji Lietuvos floristai, pavyzdžiui, E. Žiliberas {J. E. Gilibert), B. S. Jundzilas, J. Jundzilas, J. Pabrėža, L. Ivinskis, aprašinėdami aukštesniuosius augalus, nemažai pažymėjo ir žemesniųjų augalų, taip pat ir grybų.
Iš floristų didesnį dėmesį į grybus atkreipė J. Jundzilas. 1830m. jis išleido gana didelį floristinį veikalą „Opisanie roslin w Litwe, na Wolyniu, Podolu i Ukraine, dziko rosnąncych jako i oswoionych". Be aukštesniųjų augalų, jo aprašyta daugiau kaip 300 įvairių rūšių grybų. Ne mažiau dėmesio grybams skyrė ir žymus Lietuvos botanikas J. Pabrėža. 1900 m. JAV išleistame jo darbe „Botanika arba Taislius auguminis" išvardytos 326 rūšys grybų, kuriems pirmą kartą suteikti lietuviški pavadinimai. J. Pabrėžos dar yra likęs neužbaigtas rankraštis apie aukštesniuosius ir žemesniuosius augalus.. Tai, galima sakyti, yra tuometinė flora, bet tik dalis šio didelio darbo buvo išspausdinta, o kita rankraščio dalis yra Lietuvos TSR respublikinėje bibliotekoje.
Tiek J. Jundzilo, tiek ir J. Pabrėžos darbų vienintelis trūkumas tai, kad nepažymėtos grybų radimvietės. Paminėtinas taip pat yra L. Ivinskio 1868 m. paruoštas rankraštis apie grybų lietuviškų pavadinimų nustatymą. Rankraštis saugomas Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekoje.
Kepurėtuosius grybus plačiau tyrinėjo A. Minkevičius. Periodinėje spaudoje jis paskelbė Kauno apylinkėse, Kazlų Rūdos ir Kačerginės miškuose rastų valgomųjų bei nuodingųjų grybų sąrašus. Be to, mokslininkas pateikė ekologinių žinių apie žieminj kelmutį.
1934 m. Tžebinskis (J. Trzebinski) paskelbė 1925-1932 m. surinktų Vilniaus apylinkėse 359 aukštesniųjų grybų sąrašą.
Trakų apylinkių aukštesniuosius grybus tyrė K. Prošinskis (K. Proszynski). Jis 1931 m. paskelbė 1926-1929 m. surinktų grybų sąrašą (370 rūšių). Be to, K. Prošinskis parašė 3500 aukštesniųjų grybų apibūdintoją. Šiam savo darbui autorius pats paruošė piešinius, kai kuriuos perpiešė iš kitų knygų, bet daugelis yra originalūs, piešti jo rasti grybai. Šis kruopštus darbas dėl lėšų stokos liko neatspausdintas. Kai kurie šio atlaso piešiniai buvo panaudoti J. Mazelaičio ir A. Minkevičiaus „Valgomieji ir nuodingieji grybai" leidiniui. Atlaso rankraštis saugomas Lietuvos TSR MA centrinėje bibliotekoje.
Apie Vilniaus apylinkių grybus 1938 m. kai kurių duomenų yra paskelbęs J. Movšovičius (J. Mowszowicz).
Po Didžiojo Tėvynės karo grybų tyrimai Lietuvoje, vadovaujant Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto prof. A. Minkevičiui, plėtėsi. Profesoriui vadovaujant ir bendradarbiaujant, kartu su J. Mazelaičiu 1957 m. išleista „Valgomieji ir nuodingieji grybai".
1966 m. V. Urbono išleista „Pievagrybių auginimas", J. Mazelaičio ir A. Griciaus „Grybai" (spalvotas grybų atlasas), kurio 1970 m. išėjo antrasis papildytas leidimas.
Kepurėtieji grybai tiriami ir toliau. Kempininius grybus, tarp kurių yra kelios ir valgomosios rūšys, tyrė A. Gricius. Jis apibendrino iki šiol turimą respublikoje medžiagą, surado ir paskelbė keliasdešimt naujų šių grybų rūšių.
V. Urbonas tiria agarikiečių eilės grybus. Dabar Lietuvoje žinoma daugiau kaip 800 šios eilės grybų rūšių. V. Urbonas paruošė ir išspausdino „Pabaltijo (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) agarikiečių eilės grybų tyrimų konspektą", yra bendraautorius „TSRS agarikiečių (Agaricales) eilės grybų apibūdintojo".
J. Mazelaitis dabar tiria žieviagrybinių (Corticiaceae), dyglutinių (Hydnaceae), žagarūninių (Clavariaceae) ir kitą šeimų grybus. Išleido monografiją „Lietuvos TSR afiloforiečių eilės grybai".
K. Raulinaitis pradėjo tirti Lietuvos TSR diskomicetus.
Be floristinių ir sistematinių darbų, pradėti ir biocheminiai tyrimai. Kai kuriuos B grupės vitaminus tiria S. Karosienė, baltymus, amino rūgštis ir mineralines medžiagas - A. Mockutė. Jų darbai skelbiami mokslinėje spaudoje. Apie kepurėtuosius grybus, ypač apie parazitinius, pastaruoju metu nemaža spausdina L. Žuklys.

<< Į TURINĮ >>