<< Į TURINĮ >>

JŪRA

Trasos ilgis - 158,5 km, trukmė - 7 d., sezonas - V-IX mėn.

Jūra - viena iš didesnių p. v. Žemaitijos, Vakarų Lietuvos upių. Prasideda Žemaičių aukštumos v. šlaite, apie 9 km į š. v. nuo Rietavo, Jankaičių k. Teka pro Rietavą, Pajūralį, Pajūrį, Žvingius, Didkiemį, Pagramantį, Tauragę, Vilkyškius, Plungės, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rj. teritorija, submeridianine kryptimi v. ir p. v. Žemaičių aukštumos šlaitu. Netoli Tauragės pasuka į Vidurio Lietuvos žemumos v. dalį, prateka pro Vilkyškių kalvagūbrį ir įsilieja į Nemuną. Jūros baseino F-3994 km². Vaga labai vingiuota, vid. pl. aukštupyje 6-8 m, vidurupyje - 15-25 m, žemupyje - 30-50 m; gl. - 0,5-1,5-3,0 m. ΔH-0,6. Kiek didesnis (1,6) nuolydis yra vidurupyje (tarp 103-98 km). Q: ties Pajūriu 11,4, prie Tauragės - 19,8, ž. - 42. Jūra pasižymi staigiais ir aukštais potvyniais ne tik pavasarį, polaidžio metu, bet ir po didesnių liūčių. Mat jos baseine iškrenta daugiau kritulių (800-750 mm, tuo tarpu respublikos vidurkis - 600 mm), čia yra didesni nuolydžiai, dirvožemis blogai praleidžia vandenį. Kliūtys: dviejų jėgainių užtvankos, rėvos, dideli akmenys, tanki vandens augmenija (aukštupyje). Baidare arba lengva valtele galima plaukti nuo Rietavo. Paprastai turistai, plaukdami į II sudėt. ktg. žygį Jūra, kelionę pradeda nuo Žemaičių pln. Rietavo tilto ir baigia Tauragėje.

159 d RIETAVAS - mst, Bubėnų ir Pelaičių apyl. centras. Tarybinis ūkis-technikumas, įsikūręs buv. Oginskio dvaro rūmuose. Yra senas 60 ha parkas.
Rietave ilgai gyveno ir išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių (,,Kalendorius arba metskaitlius ūkiškas") liaudies švietėjas L. Ivinskis (1811-1881).
Nuo Rietavo ligi Kirkšnies intako upė reguliuota, siaura, be jokių kliūčių.
154 k Kirkšnis (L-11), vieškelio Rietavas-Kvėdarna tiltas; d senas Pelaičių k. Toliau iki pat Žadvainų vasarą upė tankiai prižėlusi. Tada čia sunku praplaukti ir lengva baidare.
145 d Letausas (L-20). Upelio nuotėkio modulis - 13,6 l/s iš km² - vienas iš didž. Lietuvoje. Seniau nuo čia buvo plukdomas miškas.
Žadvainai; žemiau Letauso ž. upė kerta buv. ledyninio baseino kranto liniją ir staiga pasuka iš p. v. į p. r., slėnys siauras su salpa ir 6-7 m terasa.
142 d Plunkė (L-6), Plunkėnai; k Rindės. Kiek tolėliau, už Nevelio ž., upėje 2 nedidelės rėvos; vagoje čia kartais būna medžių sąvartų.
136 k Deguva (L-8), Alkos kalnas, už jo - XVIII a. maro kapeliai.
134 k Aitra (L-34), Grimzdai. Prie Aitros ž. Jūra įteka į Kvėdarnos kalnagūbrio ruožą, slėnys vingiuotas, yra 4 m aukščio salpa ir 6-7 m terasa. Aitrai įtekėjus, upės nuolydis beveik padvigubėja, žolės išnyksta, prasideda brastos, akmenys ir rėvos.
130 k Paragaudis. Toliau upė teka tarp miškų, vagoje rėvos.
127 Aukštas Kvėdarnos -Švėkšnos pln. tiltas; d PAJŪRALIS - mstl., t. ū. centras, gražiai sutvarkyta gyvenvietė. 
KVĖDARNA - apyl. ir ,,Naujojo gyvenimo" kol. centras, gerai išsilaikęs malūnas prie Geniotalio, 100 m nuo jo ž. į Jūrą; Jūros pakrantėje - Padievaičio-Kvėdarnos piliakalnis.
124 d Sodalė.
123 k Padievaitis; k krante didelio, Jūros nugriauto piliakalnio, vadinamo Pavėžiu, liekanos.
122 k Vėžus (L-11). Upės krantai lėkštėja, nuolydis sumažėja iki 0,6 m/km. Baigiasi Pajūralio-Kvėdarnos moreninis ruožas.
117 k Gavainiai - kaimas tarp miškų.
112 k Lokysta (L-46). Upę vėl supa tamsios girios, vagoje - rėvų kaskados.
108 d Lileikėnai.
105 d Kisė (L-3,4), Pakisys. Jūros ir Kisės santakoje pūpso piliakalnis. 200 m į š. nuo piliakalnio, Kunigiškių link, - didelis aukuro akmuo.
104 k Nemylas (L-14), Šilalės-Šilutės pln. tiltas. PAJŪRIO mstl. - apyl. ir tarybinio ūkio-technikumo centras, įsikūręs buv. dvaro pastatuose.
95 d Bikava (L-11), per upę kabantis tiltas. ŽVINGIŲ mstl. Kiek tolėliau, Vilkų Lauko k., stūkso du pajūrio piliakalniai: aukšta, smaili Veringa ir pailga, stati Kūplė.
Upės ruožo tarp Žvingių ir Akmenos ž. salpa siaura, nuolydis padidėja iki 1,1 m/km, vagoje rėvų kaskados.
81 k DIDKIEMIS. Bažnyčia ir varpinė (XVIII a.) - archit. paminklas. Upės vaga akmenuota, srovė greita, krantai aukšti; pakrantėse ošia Didkiemio ir Tyrelio miškai.
79 Balskai; pėduotas akmuo. 1980 pradėtas statyti Balskų tvenkinys laukams drėkinti. Užtvankos aukštis 12 m, tvenkinio F-280 ha.
76 k Lylava (L-10), Lylavėnai; k Geniai, upės pakrantėje juosvo priemolio atodanga.
72 k Akmena (L-71) - antras pagal dydį Jūros intakas, vertas vandens slalomo mėgėjų dėmesio. Gudlaukis, Tyrelio miškas. Jūros slėnys nuo Akmenos ž. iki Tauragės - landšaftinis draustinis. Čia saugomi labai pasikeitę upės šlaitai, graži slėnio forma.
Nors gausūs Akmenos vandenys gerokai padidina Jūros nuotėkį, jos vaga išsiplečia iki 30 m, tačiau sraunioje ir labai vingiuotoje upėje vis dar nemaža rėvų, didelių akmenų, brastų. Meridianinės krypties ruožas tarp Akmenos ir Šešuvies ž. pats vaizdingiausias; čia yra daug atodangų, vietinių ,,ižiais" vadinamų.
68 k SUNGAILIŠKIAI - apyl. centras; upėje nedidelis kriokliukas. Yra dvi trumpalaikiam turistų poilsiui skirtos stovyklavietės.
Toliau visame Jūros landšaftiniame draustinyje upės krantai statūs, skardingi, plati slėnio terasa, kuri ties Matiškiais ir Berčiais išsiplečia iki 1,5 km.
64 d Matiškiai, piliakalnis; k Šaukėnai,
58 d Alanga (L-7), Juciai; toliau - d senas Lengvenių k. Pakrantėse gražūs spygliuočių miškai, geros vietos stovyklai, nakvynei.
55 k Rekčiai. Graži smėlio atodanga Apsukija. Upėje 50 m ilgio sala. Ant kalno stogastulpiai.
53 k Šunija (L-35). Jūra aprimsta, nuolydis sumažėja iki 0,6 m/km. Prasideda Tauragės užtvankos patvanka.
49 d Dapkiškiai; Pilaitės piliakalnis; k Norkaičių k., kiek toliau - Galmenai. Upė baigia leistis nuo Žemaičių aukštumos ir įteka į Vidurio žemumos v. dalį; srovė sulėtėja.
43 k TAURAGĖ - rj. centras. Buv. Tauragės HE užtvankos vietoje 1972 pastatyta nauja, 3 m aukščio; čia laivelius reikia neštis apie 150 m d pakrante iki žemutinio bjefo. 150 m žemiau - Tarybų g-vės (Tauragės-Sovetsko) 2 taurų gelžb. tiltas, po tiltu nedidelis slenkstelis, senojo medinio tilto polių liekanos.
Nuo pat Tarybų g-vės tilto iki Lakštingalų slėnio, kuriame įrengta dainų švenčių estrada, aukštą Jūros pakrantę puošia medžio skulptūrų ansamblis, sukurtas liaudies meistrų 1976.
Tauragė - Žemaitijos pramonės centras. Veikia 5 vidurinės, muzikos ir vaikų sporto m-los, politechnikumas. Miesto centre, Tarybų g-vėje, pastatytas granito luitas su tokiu įrašu: ,,1944 m. spalio 10 d. Tarybinės armijos 3-čiojo Baltarusijos fronto kariai išvadavo Tauragę iš fašistinės okupacijos. Šlovė Didvyriams!" Politechnikumo sodelį puošia lietuvių kultūros veikėjo rašytojo V. Kudirkos biustas. Turtingas Kraštotyros muziejus, T. politechnikumo pseudogotikinio stiliaus rūmai (XIX a.), vadinami pilimi, - vietinės reikšmės archit. paminklas.
42 k Lakštingalų slėnys, dainų estrada (past. 1979).
Upėje pusmetrinė vandentiekio užtvankėlė, suręsta iš lauko akmenų, praplaukiama pačiu d pakraščiu.
36 k Didž. Jūros intako Šešuvies (L-115) ž. Pavasarį, kai aukštas vanduo, Šešuvim galima plaukti baidare, nuo Apusino ž., iš viso 78 km.
Šešuviai įplūdus, Jūros nuotėkis beveik padvigubėja; o slėnys išsiplečia iki 1 km. Upei gerokai pagilėjus, srovė visai sulėtėja.
34 d Ežeruona (L-37). Ji teka iš didoko (F-89 ha) Draudenių ež. Prie Ežeruonos upės, Požerūnų k., buvusiame vandens malūne 1812 gruodžio 30 d. tarp Rusijos armijos gen. I. Dibičiaus ir Prūsijos armijos korpuso gen. H. Jorko buvo pasirašyta taika, žinoma Tauragės konvencijos vardu.
32 Nuo 32 iki 24 km Jūra kadaise ėjo siena tarp Rusijos imperijos ir Vokietijos (Klaipėdos krašto).
13 k Paskutinio Jūros intako Giluvės (L-11) ž;
11 Klaipėdos-Jurbarko pln. tiltas; k Mociškiai. Dešinėje, 2,5 km nuo upės, VILKYŠKIAI - apyl. ir t. ū. centras. Į p. nuo V. yra piliakalnis. Ties V. buvo senovės kapinynas. V. bažnyčia (XVI a. vid.).
3 k Sokaičiai. Jūros vagą žemupyje supa pakrančių pylimai.
1 d Šereitlaukis.
Jūra įteka į Nemuną 81,2 km nuo jo ž.

<< Į TURINĮ >>