GRYBŲ GYDOMOSIOS MEDŽIAGOSApie vaistinius augalus literatūros yra daug, tačiau vaistiniai grybai išleistose knygose visai neaprašyti arba vienas kitas paminėtas.
Vaistiniai augalai ir kai kurie grybai nuo senų laikų žmonių buvo vartojami gydymui. Jais domimasi ir dabar.
Nemaža mokslo įstaigų tiria grybų vaistingąsias medžiagas, kurios plačiai taikomos gydymui. Pavyzdžiui, iš pelėsinių grybų gautas penicilinas, biomicinas ir kt.
Nuo seniausių laikų liaudies buvo žinomas ir vartojamas nuo skrandžio ligų juodasis beržo grybas (Inonotus obliquus f. sterilis). Nuodugniai jis buvo ištirtas tarybinių ir užsienio mokslininkų. Išaiškinta, kad chemine sudėtimi juodasis beržo grybas gerokai skiriasi nuo kitą kempininių grybų, ypač būdinga jam kompleksas pigmentų (dažančių medžiagų), kurie lengvai iš grybo pašalinami vandeniu.
Iš kernpininių grybų gydymui taip pat buvo vartojama tikroji pintis (Fomes fomentanus). Kaimuose žmonės šią kempinę vartoja kraujui stabdyti ir žaizdoms gydyti.
Gana plačiai gydymui buvo vartojama poniabudė (Phallus impudicus). Jaunas grybas būna kiaušinio pavidalo, padengtas balta tampria plėvele, po kuria yra žalsva, labai gleivėta masė, liaudies vadinama „žemės taukais". Ši masė, užpilta degtine, vartojama trynimams nuo reumato, įvairioms žaizdoms gydyti. Mokslininkai susidomėjo šiuo grybu ir jį tyrinėja.
Lietuvoje kai kur auga paprastasis taukius (Sarcosoma globosum). Grybo vidus yra drebučių pavidalo ir ši masė taip pat vadinama „žemės taukais". Vartojama gydymui panašiai kaip poniabudė.
Skalsėse (Claviceps purpurea), kurios randamos rugių varpose juodo ragelio pavidalu, yra nuodingų alkoloidų - ergotino ir kornutino. Jų preparatai nuo seno vartojami ginekologijoje. Pumpotaukšlių ir kukurdvelkių sporomis buvo gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, kraujuojantis hemorojus.
Kai kuriose rnusmirėse rasta vaistinių medžiagą, kurios vartojamos medicinoje.
Antimikrobinėmis savybėmis pasižymi kai kurios tauriabudės. Iš didžiosios tauriabudės (Clitocybe geotropa) ir pilkosios tauriabudės (C. nebularis) gauta antibiotinė medžiaga klitocibinas, kuris slopina tuberkuliozės sukėlėjo vystymąsi. Antimikrobinių medžiagų rasta ir baltikuose.
Antibakterinių medžiagų turi ir kai kurie piengrybiai. Iš kraujuojančio piengrybio (Lactarius sanguifluus) išskirta medžiaga laktarioviolinas, kuris stabdo įvairių bakterijų augimą. Rudojo piengrybio (L. rufus) preparatai slopina skausmus, be to, jais gydomos pūliuojančios žaizdos, šiltinė, šlapimo pūslė ir inkstų ligos. Panašią gydomąją medžiagą yra ir grūzduose (L. piperatus).
Iš ožiakvapio nuosėdžio (Cortinarius traganus) išskirtas antibiotikas inolominas. Apskritasporis nuosėdis (Cortinarius rotundtsporis) turi antibiotinių medžiagų, kurios slopina vidurių šiltinės bakterijų augimą.
Indijoje buvo tyrinėtas valgomasis pievagrybis (Agaricus campestris). Išbandyta, kaip pievagrybių kultūrų preparatas veikia įvairius mikrobus. Vaistingųjų medžiagų veikimas buvo patikrintas su bandomaisiais gyvuliukais. Pasirodo, kad šios medžiagos nekenksmingos ir jokių negalavimų gyvuliukams nesukėlė. Nauju preparatu sėkmingai gydoma šiltinė ir kai kurios žaizdos.
Nemaža baktericidinių medžiagų turi kepurėtieji grybai, bet jos dar tiriamos. Iš tokių grybų paminėtina kislioji kelmiukė arba vasarinis kelmutis (Auehneromyces mutabilis), raukšlinis kopūstgalvis (Sparassis crispa), lauminis mažūnis (Marasmius oreades) ir kt.
<< Į TURINĮ >>
|
