<< Į TURINĮ >>

DYSNA IR JOS AUKŠTUPIO EŽERYNAS

Trasos ilgis - 196 km, trukmė - 8 d., sezonas - V-IX mėn.

Dysna - vienas iš didesnių Dauguvos intakų, sruvenantis iš Lietuvos teritorijos. Upės ilgis priklausys nuo to, ką laikysime jos versmėmis; jei Parsvėčio upelį, tekantį iš Parsvėto ež., tai ji turės 197 km, o jei Svetyčią, tekančią iš Ažvinčio ež., - 216,5 km.
Dysna 77 km bėga Lietuvos teritorija, 30 km - siena, toliau - Baltarusijos TSR. Įsilieja į Dauguvą 423-jame km nuo šios ž., prie Dysnos mst. Bendra linkmė— iš v. į š. r. Ji teka pro šias didesnes gyvenvietes: Tverečių, Kazėnus, Šarkovščiną, Stefanpolę, Nikolajevą, Dysną. Aukštis versmėse  - 154,6, ž -  104,6 (ΔH-0,26). Kiek didesnis kritimas yra tarp Dysnykščio ež. ir Rauketos ž. (ΔH-0,44). Q; žemiau Dysnykščio ež. - 2,4, žemiau Drūkšos ž. - 6,1, Birvėtos ž. - 13,6, ž. - 64. Pavasarinių polaidžių metu D. labai ištvinsta: žemupyje vanduo pakyla iki 7-8 m. Visos daubos sutyvuliuoja ežerais. Vietos žmonės tada sako: ,,Dapai prasidėjo".
Vagos pl. (m): aukštupyje - 1-10, vidurupyje - 15-30, žemupyje - 50-70; gl. - 0,6-2,0 m; ramiose sietuvose gl. būna iki 5-6 ir daugiau m. (Tokius atavarus mėgsta žuvys ir, žinoma, žvejai). Kliūtys: tanki vandens augmenija, nedidelės užvartos bei užkamšos, seklios brastos, žemi nepraplaukiami lieptai ir tilteliai, daug ,,meruožų" bei ,,žaki" tipo perkalų. Dauguma tų kliūčių - aukštupyje. Tinka plaukti baidarėmis ir nedidelėmis valtimis. Maršrutas ypač rekomenduotinas turistams žvejams mėgėjams, nes eina žuvingais ir dar nenualintais vandenimis.
Kelionę Dysna Lietuvos TSR teritorijoje galima pradėti iš trijų vietų: 1) iš Dysnų ež., toliau - Dysnykščiu ir Dysna; 2) iš Dysnų ež,, toliau - Alksno-Rūžo-Pruto-Apyvardų ež.-Apyvarde-Drūkšių ež.-Prorva-Seklio-Ilgio-Boginių ež.-Dysna; 3) iš Smalvo ež., toliau - Smalva-Drūkšių ež. ir 2-ojo varianto tąsa. Visi šie variantai yra skirtingo sudėtingumo ir atstumo. Antrasis ir trečiasis variantas rekomenduojami pajėgesniems turistams, plaukiantiems lengvesniais laiveliais (baidarėmis).
Į Dūkšštą atvykus glžk., iki Dysnų ež. laivelius ir mantą apie 1,5 km reikės gabentis sausuma. Važiuojant keliu, geriausia vykti pro Moliakalnį.
Prieš leisdamiesi į ežerų vandenis, aplankykime Dūkšto vid. m-los kraštotyros muziejėlį, įrengtą namelyje (Vilniaus g. 15), kuriame 1943 liepos 8-13 d. buvo kalinama partizanė Marytė Melnikaitė.

DYSNOS MARŠRUTINE JUOSTA

25 schema. Dysna ir jos aukštupio ežerynas

196 Dysnų ež. - antras pagal dydį Lietuvos ež. (F-2400, L-11, didž. pl-5, didž. gl-6, P-37). E. yra 5 salos, kurių plotas - 9 ha. Krantai žemoki, vietomis plačiai sudurpėję; aukštesnės pakrantės - p. dalyje. Dysnų ir Dysnykščio ež. skirti intensyviai kultūrinei žuvininkystei. Vadinamojoje Dysnos lygumoje, kuri Ignalinos rj. ryčiausiai yra nutįsusi, plyti vešlios lankos, čia vadinamos lobais.
186 Dysnykščio (10-15 m pl., 1-2 m gl.) ištakas iš Dysnų ež. p. r. rago. Globojamoms žuvims sulaikyti šiame pertake yra keletas tinklų užtūrų. Čia turistai turi plaukti labai atsargiai - virš tinklų arba jų pakraščiukais.
185 Dysnykštis (F-561, L-4, didž. pl-2,4, gl.-5). Kadangi ež. seklus, visas jo dugnas apaugęs vandens augmenija. Krantai, kaip ir Dysnų ež., žemi, pelkėti. Kiek aukštesnis Astravos pusiasalis, skiriantis Dysnų ir Dysnykščio ež. Ež. viduryje pūpso aukšta, vešliais medžiais apaugusi sala, tinkama nakvynei bei postoviui. Dar geresnė vieta nakvynei Aukštakalnyje, vadinamame Karaliūkalniu, esančiame r. ež. gale, d Dysnos ištako pakrantėje. Čia tarp spygliuočių miškų yra daug žemuogių, kuro laužui, būna mažiau uodų ir įkyrių vapsvų.
180 Dysna išteka iš Dysnykščio ež. v. rago. Dysna ir jos sesuo Birvėta, tekanti lygiagrečiai, srovena Dysnos lyguma. Abiejuose Dysnos ištako krantuose ošia gražūs ir sausi pušynėliai; geros vietos postoviui, nakvynei.
Paplaukus 50 m, Dysna išsišakoja į dvi tolygias šakas. Pasukti reikia k šaka, kuri yra trumpesnė ir gilesnė.
179 Dvarykščiai, medinis tiltas; upė vietomis priaugusi vandens augmenijos.
175 d Navikai. Upėje Padysnio HE patvanka, lieptas.
173 k Padysnis; 150 kW galingumo (2 agregatai po 75 kW) HE, 6 m aukščio užtvanka; patogu keltis d krantu. Tvenkinio, kurio bazė yra Dysnų ir Dysnykščio ež., paviršiaus F-3120 ha. Dešiniajame tvenkinio krante išsibarstęs DYSNOS k. - apyl. ir t. ū. centras. Buv. dvaro parke (2 ha) auga retų medžių: pilkasis riešutmedis, veimutinė pušis, sidabrinė liepa ir kt.
Kai dirba abu elektrinės agregatai, kas sekundę praleidžia 3 m³ vandens. Tačiau šienapjūtės metu, norint nusausinti drėgnas lankas, hidroelektrinės užtvanka būna uždaryta. Sumažėjus nuotėkiui, upės vaga iki vandeningesnio Rauketos intako užželia vešlia augmenija. Tada šis upės ruožas būna labai seklus, sunkiai praplaukiamas.
Kiek žemiau į Dysną įteka du nedideli intakėliai: d Šaminė (L - 8) iš Šaminio ež. ir k Mūnekis (L-10) iš Mūno ež.
162 d Ringė (L-20), KAČERGIŠKĖ - apyl. centras, vieškelio Ignalina - Vidžiai gelžb. tiltas. Upėje senojo medinio tilto liekanos, plaukti atsargiai; k Molinė. Upės tėkmė lėta (ΔH - tik 0,15 cm/km).
160 k Ravai, Astraviškių viensėdis; upėje keletas lieptų, tiltelių. Čia, plačioje terasoje, upės vaga skyla į 2 ilgas atšakas; plaukti k šaka, kuri yra vandeningesnė. Toliau Dysna eina Lietuvos TSR-Baltarusijos TSR siena.
157 d DIETKAUŠČIZNA - apyl. centras.
147 Dysna įteka į Tverečiaus ež. (F-36, L-1, didž. pl.-0,55, P-2,15) š. pakraštį ir už 0,5 km vėl iš jo išteka. Šio ežerėlio prieigose upė vėl skiriasi į 2 atšakas; pagrindinė (k) šaka, tekėdama per pievą, apaugusią dvimetrinėmis žolėmis, vietomis susiaurėja iki vieno metro. Tokiose vietose irkluoti neįmanoma. Irklu reikia stumtis nuo vieno ar kito kranto. Čia vaizdas tikrai egzotiškas.
TVEREČIUS - mstl., apyl. ir kol. centras. T. išsidėstęs p. ež. pakrantėje. Mstl. keroja 38 m aukščio ir 5,5 m apimties ąžuolas - gamtos paminklas. Šiaurinėje T. ež. pakrantėje bei k Dysnos krante - gražus ąžuolynas, Dubniaku vadinamas. Už 2 km nuo Tverečiaus, Daktorių k., gimė matematikos profesorius Zigmas Žemaitis (1884-1969).
Į š. r. nuo Tverečiaus, plačioje Dysnos salpoje, plyti 550 ha Dysnos pieva (lobas), apsemiama pavasarinių potvynių.
143 k Raukėta (L-19). Nors Raukėta ir padidina Dysnos nuotėkį, tačiau sausmečiais čia būna seklu, upės vaga užauga žolėmis.
140 Vieškelio Tverečius-Vidžiai tiltas; d Dysna. Toliau - DIDŽIASALIS. 1975 čia pradėjo veikti specializuota drenažo vamzdžių gamykla, išaugusi į didelį statybinių medžiagų kombinatą.
137 k Marūgos (L-20) ž.; ji teka iš Seklio ir Marūgo ež., esančių greta Vidžių.
124 d Dysna, žemiau - k Bučiūnai.
121 d Vosiūnai, u˛ jų Margiai - pati ryčiausia Lietuvos vieta.
120 Dysna įteka į Baltarusijos teritoriją.
118 k Drūkša (L-84). Ji atiteka iš didž. Lietuvoje Drūkšių ež. ir Dysnos nuotėkį padvigubina. Dysna gerokai paplatėja ir pagilėja, vandens augalijos sumažėja.
k KAZĖNAI - apyl. ir ,,Jaunosios gvardijos" kol. centras. Upę kerta vieškelio Kazėnai-Tverečius medinis tiltas.
113 d Birvėta (L-68). Birvėtai bei jos intakui Medelei, srovenančiai iš didelio (F-1700 ha) Medilo ež., įtekėjus, Dysnos debitas dar kartą beveik padvigubėja. Derlingose Dysnos pakrantėse kaimas prie kaimo; k Grigorščina, Pento, Semenovičiai, Ogalnica; d Novosiolkai, Krašneva ir kt.
86 Voropajevo-Šarkovščinos glžk. tiltas; d POLOVAI - kol. centras; k gražūs pušynėliai, gera vieta stovyklai, nakvynei.
82 d Gulbijos ž.; Lapušina; k Kurilovičiai, Kusniai. Upė užžėlusi mažiau, tačiau joje vis daugiau kitokių kliūčių - brakonierių perkalų. Šių kliūčių ypač reikia saugotis, plaukiant lengviau pažeidžiamais laiveliais (baidarėmis).
72 k Pialikiai, Galvonai, keltas; upėje medinio tilto polių liekanos.
64 d Gražus senas parkas, buv. Bezenpolės dvaro pastatai, kur dabar įsikūrusi rajono ligoninė.
63 k Jankos ž. Šarkovščina - rj. centras. Miestas pabiręs aukštame upės krante. Vieškelio Šarkovščina-Breslauja tiltas; d Berozbos ž.
60 d Lenovas, Markiai; k Juzufovai, Bagiai, Šakeliai, Rackiai. Upėje vis dar kelią pastoja varžos ir perkalai.
48 d Miniutos ž.
46 Invalidų namai (buv. Aleksandravo dvaro rūmai).
42 k GERMANOVIČIAI - apyl. ir kol. centras, vieškelio Glubokojė-Breslauja gelžb. tiltas.
39 d Didelis gatvinis Nikitionkų k. Nors retokai, vis dar pasitaiko upėje užžėlusių vietų.
27 k STEFANPOLĖ - apyl. ir kol. centras.
22 k Sokolovas, toliau - Logovičiai; d Papšuliai, Šnitkai, Kozlovcai, Romanovičiai.
12 k NIKOLAJEVAS - apyl. ir Lenino kol. centras. Netoli jo per upę yra keltas. Upėje didoka rėva.
10 d Kasabukiai; k Janova. Upėje gana akmeninga rėva.
4 d Aūtos ž. Ji atbėga iš didoko Šo ež.; 0,5 km žemiau Polocko-Dysnos pln. 6 taurų gelžb. tiltas.
1 k DYSNOS mst. - rj. centras, nusidriekęs Dysnos-Dauguvos santakoje; upę pertveria 2 taurų gelžb. tiltas, po tiltu - labai stiprios srovės, gana sekli ir pavojinga rėva. Geriau plaukti d puse. Dešiniajame krante senoji Dysnos pilis.
Labai bjauria rėva - smarkios srovės srautu, besiveržiančiu per ištisą didelių akmenų kaskadą — Dysna įmarma į Dauguvą 425-ame km nuo šios ž. Priešais - 14,5 ha sala, susijungusi su krantu.

<< Į TURINĮ >>