<< Į TURINĮ >>

DUBYSA

Trasos ilgis - 123,5 km, trukmė - 5 d., sezonas - V-IX mėn.

Dubysa - d Nemuno žemupio intakas. Gindamiesi nuo priešų, žemaičiai upės pakrantėse įrengė daug piliakalnių. Didžiojo Tėvynės karo metais padubysiais vyko aršios kautynės su hitlerininkais.
Dubysa prasideda Šiaulių rj., už 4 km į š. v. nuo Rėkyvos ež.; aukštupyje ji visai mažas upeliukas, vingiuojantis salpinėmis pievomis. Upės L-139 km, baseino F-2033 km². Dubysos aukštupys 15 km kanalu sujungtas su Venta. Šiuo metu kanalas nenaudojamas, daug kur užslinkęs, užžėlęs, šliuzai suirę. Baidare arba lengva valtele galima plaukti jau nuo Bubių žuvininkystės ūkio tvenkinio arba nuo Mirskiškės ar Tilžės intako. Tačiau didž. Dubysos intaku Kražante nuo Kražių plaukti yra daug lengviau negu Dubysos aukštupiu. Be to, ir maršruto trasa kiek pailgėja.
Dubysos slėnys plačiasalpis ir gana ryškus. Jo pl. -  iki 0,5 km. Vidurupyje ir žemupyje slėnys labai gilus. Vagos pl. aukštupyje 4-5 m, vidurupyje - 20-30 m, žemupyje - 40-50 m; gl. atitinkamai - 0,1-0,5 m, 0,3-1,5 m, 0,5-3,0 m. Krantai aukšti, vietomis statūs, skardingi. Pakrantės daugiausia apaugusios lapuočiais. Kliūtys: užtvankos, slenksčiai, rėvos, dideli akmenys, užvartos, seklios brastos.
123,5 km maršruto trasoje Dubysa nukrinta 79,7 m (ΔH-0,65). Pats didž. kritimas yra aukštupyje (tarp 113-101 km) - 1,0. Q: žemiau Tilžės ž - 0,93, žemiau Kražantės - 4,97, Lyduvėnuose - 7,04, ž. - 12,5. Dubysa daugiausia maitinama lietaus ir tirpsmo vandenų, todėl jos nuotėkis per metus labai įvairuoja (iki 150 kartų). Sausomis vasaromis upė labai nusenka.
Be Bubių žuvininkystės tvenkinių (132 ir 126 km nuo ž.) ant Dubysos artimiausiais metais bus įrengti dar du dideli tvenkiniai: Padubysio ir Betygalos. Tada labai pakis ne tik Dubysos, bet ir didž. jos intako Kražantės hidrologinis režimas.
Apie Dubysos maršrutinę trasą rašo M. Kondratas kn. ,,Dubysa", V., 1961. Ten yra detalios Dubysos ir Kražantės upių trasų schemos.

DUBYSOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

124 k Tilžė (L-12), Dzidai; Tilžė grioviais sujungta su Rėkyvos ež. Dubysa šiame ruože teka Ventos-Dubysos kanalu.
118 d Deglė (L-5), Juškaičiai I ir II, įsikūrę abiejuose upės krantuose.
114 d Dengtiltis, ,,Tarybinio artojo" kol. malūno apgriauta užtvanka; per upę tiltas.
113 d Burkšai. Malūno užtvankos liekanos upėje.
107 d Padvarninkai. Nebaigto kasti Ventos-Dubysos kanalo galas.
105 d Darbučiai; buv. malūno užtvanka išgriauta, plaukti nėra kliūčių.
102 k Šiaušė (L-32), Šedvydžiai. Šiaušė atiteka iš didelių Tyrulių pelkių.
101 d Kražantė (L-87) — didž. Dubysos intakas. K. įtekėjus, Dubysos nuotėkis beveik padvigubėja, upė paplatėja. Nuo čia vandens jau pakanka plaukti bet kuriuo metų laiku. Kiek žemėliau - Tytuvėnų-Kelmės pln. tiltas.
99 Padubysys, buv. malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti. Tačiau netrukus čia bus pastatyta Padubysio tvenkinio užtvanka. Vanduo bus naudojamas laukams drėkinti ir Šiaulių mst. pramonei. Užtvankos aukštis - 24 m, tvenkinio F-2020 ha. Tvenkinio atlajos pasieks Bubius, išsilies ir į Kražantę apie 300 m žemiau kelio Kelmė-,,Naujoji sodyba".
91 k Gryžuva (L-14). Tai gana vandeningas intakas (Q-1,14), kuriuo nuteka Gauštvinio (F-128) ir Apušio (F-23,7) ež. vandenys. Į Gryžuvos žemupį iš visur - Dubysos, Saldaus ir Dratvens - gegužės viduryje suplūsta neršti skersnukiai, kuriuos čia kaltais vadina.
90 d Saldus (L-9). Už kilometro didelis MAIRONIŲ k.— ,,Gegužės pirmosios" kol. centras. Kaime yra pilkapių. Čia 1909-1914 gyveno poetas M. Šeižys-Dagilėlis.
81 k Didravis (L-5). Bulavėnai; Tytuvėnų miškų ūkio centras. Dubysos slėnyje stūkso piliakalnis ir senkapiai. Upėje viena greta kitos dvi ilgos rėvos.
79 d Zakeliškiai; buv. malūno išgriautos užtvankos vietoje praplaukiamas slenkstelis. Toliau, k krante, šlama gražūs miškai.
76 d Dratvuo (L-14), Lyduvėnai, Radviliškio-Sovetsko (Tilžės) glžk. tiltas - vienas iš aukščiausių (42 m) ir ilgiausių tiltų Lietuvoje. Upė tarp glžk. ir žemiau jo esančio vieškelio tilto sekli, siaura, užgriozdinta aštriais akmenimis bei gelžbetonio nuolaužomis, perkalais. Čia plaukti reikia labai atsargiai, kad nepradurtų baidarės.
67 Kušeliškė, neveikiančios Raseinių HE užtvanka. Kiek žemėliau - k Pakalniškiai. Upės pakrantėse puikios vietos stovyklai, nakvynei.
64 Kiek atokiau nuo upės PASANDRAVYS - poeto J. Mačiulio-Maironio (1862-1932) tėviškė.
60 d Bralinskiai, nugriauto malūno 1,2 m aukščio užtvanka. Upės pakrantėje giluminis gręžinys, iš kurio veržiasi stipri vandens srovė. Iš čia tiekiamas vanduo Raseiniams. Upėje daug seklumų, sąvartų, staigių posūkių.
54 k Luknė (L-26), kiek žemiau - neveikiančio Navininkų malūno užtvanka, per kurią laivelius tenka persikelti.
48 k Mūkė (L-16). M. patvenkta, jos vanduo naudojamas J. Janonio kol. lankams drėkinti.
Maslauskiškiai; apgriauta vandens malūno ir lentpjūvės, varomų elektra, užtvanka. Čia laivelius reikia persivesti.
46 Yra projektas šioje vietoje įrengti Betygalos tvenkinį Dubysos nuotėkiui reguliuoti ir laukams drėkinti; užtvankos H-10,7 m, tvenkinio F-510 ha. Tvenkinio patvanka pasieks Bralinskus, ir tame ruože esančios Maslauskiškių, Navininkų ir Bralinskų malūnų užtvankos ,,nugrims" po vandeniu.
46 k Lelykas (L-10). Lelyko-Dubysos santakoje yra patogi vieta poilsiui bei nakvynei.
Ant kalno BETYGALOS mstl. - apyl. ir kol. centras; yra kolūkinis dailės muziejus. Kilometru žemiau, Dubysos intako Vaškūtės (L-3) d krante, piliakalnis.
43 k Pakalniškiai; upėje daug didelių akmenų, greita srovė.
37 k Vandžiai, Ugioniai, d Kalniškiai. Upėje keletas seklių brastų. Kiek žemiau, Upytės (L-6) - Dubysos santakoje, stūkso nedidelis Rajinciškių piliakalnis (XIII-XIV a.), vadinamas Barsukalniu.
32 k Kirkšnovė (L-25); d krante miškelyje pasislėpęs nedidelis Darbutų piliakalnis. Apie 0,5 km nuo ž. Kirkšnovė patvenkta 10,7 m aukščio užtvanka. Tvenkinyje priveista įvairių žuvų. Greta stovi Raseinių rj. žvejų ir medžiotojų namelis, o k - Raseinių MSV poilsio namai.
31 Žemaičių pln. Kaunas-Klaipėda gelžb. tiltas.
29 Buv. Ariogalos malūno užtvanka išgriauta, galima laisvai praplaukti; upės senvagė užakusi.
27 k ARIOGALA - mst., apyl. ir t. ū. centras. A. įsikūrusi viršutinėje Dubysos terasoje, tarp upės ir pln.
Prie kelio Ariogala-Betygala, ties žemuoju tiltu, k Dubysos krante, yra trumpalaikė turistų poilsiavietė.
24 Pagojis, piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu. Upėje nemaža kliūčių: slenkstelių, didelių akmenų, seklių brastų.
22 k Ištiesinto Kauno-Klaipėdos pln, Ariogalos apvažiavimo tiltas.
18 k Gynėvė (L-36). Plikiai; upėje ilga rėva. 0,6 km žemiau, ties Padubysio k., didelių akmenų sekluma, per kurią laivelius reikia persivilkti.
15 Klumpė; apgriauta neveikiančio malūno užtvanka.
12 Kilovos sugriauto malūno užtvanka.
5 d Padubysys; malūno, varomo elektra, dvimetrinė užtvanka; laivelius reikia persinešti.
Žemupyje upė teka labai lėtai, todėl vietomis gausiai prižėlusi vandens augmenijos.
2 k Paskutinio Dubysos intako Lazduonos (L-17) ž.
1 d SEREDŽIUS — mstl., apyl. ir ,,Nemuno" kol. centras; per upę Kauno-Jurbarko pln. gelžb. tiltas. Dubysa ramiai įsilieja į Nemuną 167,5 km nuo jo ž. Šių upių santakoje, įkalnėje ir ant aukšto kranto, pabiręs Seredžiaus mstl.
Seredžius - sena, legendomis, apipinta vietovė. Kai kurie istorikai romantikai (T.Narbutas ir P.Loboika) rašė, kad čia gyvenęs, miręs ir Seredžiaus piliakalnyje palaidotas legendinis iš Romos atvykęs Palemonas su sūnumis.
Seredžiaus piliakalnis (X-XV a.) yra Nemuno-Dubysos slėnio šlaite, Pieštvės k krante. Jis su senovės gyvenviečių teritorijomis paskelbtas landšaftiniu istoriniu draustiniu.
Seredžiuje išliko namelis, kuriame gyveno kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Stasys Šimkus (1887-1943), gimęs netoli S., Motiškių k.

<< Į TURINĮ >>