<< Į TURINĮ >>


DUBINGA IR JOS BASEINO (ASVEJOS-JONIŠKIO-PABRADĖS) EŽERYNAS

Trasos ilgis - 65 km (pertakais ir ež. - 47 km, upėmis - 18 km), trukmė - 3 d., sezonas - V-IX mėn.


Beveik visas šis nedidelis ežerynas - Dubingių landšaftinis draustinis (F-3450 ha). Maršruto trasa eina vadinamąja Giedraičių-Dubingių- Buivydžių rina, kurios pagrindinėje ašyje tyvuliuoja ilgiausias (L-29,7 km su atšakomis) Lietuvos ež. Asveja (Dubingių ež.). Atskiros kalvos virš ež. vandens lygio čia iškyla iki 50 m, o ež. įdubiai siekia daugiau kaip 50 m (giliausia vieta Asvejos ež. prieš Kirnės ž. - 50,2 m). Visoje maršruto trasoje ež. ir upių pakrantės apaugusios miškais. Asvejos ir Baluošo ež. pakrantėse nemaža poilsiaviečių bei valčių bazių žvejams mėgėjams. Maršrutas nesudėtingas ir nesunkus, patogus vilniečiams ilgesnių švenčių išvykoms.


Asvejos - Joniškio - Pabradės ežerynas

19 schema. Asvejos - Joniškio - Pabradės ežerynas


Atvykus į Pabradę traukiniu, patogiausia kelionę pradėti didoku Arino ež. (F-376,9, L-6,14, didž.pl.-1,13), kurio pakraščiu bėga Pabradės-Arnionių-Joniškio vieškelis. Tačiau šiuo atveju laivelius teks apie 1,5 km gabentis sausuma iš Nikajo ež. (F-92,8, L-2,17, didž.pl.-0,77) [2] į Jagomanto ež. (F-15,1, L-0,8, didž.pl.-0,26) [3] ir iš Jagomanto - į Baluošų ež. (F-256, L-4,22, didž.pl-0,89 [4]). Be to, Nikajės upelis (L-2) - pertakas tarp Nikajo ir Arino ež. - seklokas, o Baluošos upelis (L-1) - pertakas tarp Baluošų [4] ir Asvejos ež. [5] tankiai užžėlęs. Pastarajame dar yra buv. Pabaluošės vandens malūno griuvėsių.
Asveja (F-1015,1, L-21,86, didž.pl-0,88) dėl savo ilgumo ir siaurumo primena aukštakrantę upę. Ties Jurkiškio viensėdžiu š. v. ež. dalį skiria 30 m pl. sąsmauka, o vidurinę dalį nuo r. - 200 m ilgio pertakas (ties Žingių viensėdžiu). Anksčiau šiame pertake stovėjo vandens malūnas. Ež. turi 3 atšakas: p. v., vadinamą Žalktynės įl. (4,96 km ilgio), - pačią gražiausią Asvejos dalį, š. r., vadinamą Vyriogala (2,91 km ilgio), ir nedidelę š. v. įl. ties Dubingiais - buv. Pilies salos užutekį, kuriame stūkso Dubingių piliakalnis. Kaip ir visų rininių ež., Asvejos dugno reljefas labai nelygus - gausu daubų ir seklumų. Pakrantės ne visur stačios: daug yra ir lėkštų su smėlingu ir žvyringu atabradu. Krantai gana įvairūs: p.r. dalyje žemoki, š.v. - aukšti, skardingi. Šlaituose daug šaltinių, o pakrančių miškuose - visokiausių gamtos gėrybių: uogų, grybų, riešutynų; įvairi flora ir fauna.
DUBINGIŲ mstl. - apyl. ir t.ū. centras, pabiręs aukštame š. Asvejos ež. krante prie pusiasaliu virtusios salos. Ties D. per ež. permestas tiltas. D. pilies kalnas - resp. reikšmės istorinis paminklas.
Pietiniame ež. pusiasalyje, ties Meironių k., 30 m iškėlusi kuplią galvą, stypso storiausia (1,5 m) Lietuvos pušis - gamtos paminklas, o netoli jos guli Mojaus akmuo; Šį vardą, sako, akmenyje iškalę 1863 sukilėliai.
Be mūsų jau praplauktos Baluošos į Asvejos ež. dar įteka Gracinė, Ilgelė, Kirnė, Stirnelė-Melnyčėlė, atnešančios gretimų ež. vandens perteklių. Iš š. r. Asvejos atšakos, vadinamos Vyriogala, išteka Dubinga (L-18). Jos ištakį, pasislėpusį tankiame švendryne, labai sunku pastebėti. Iš pradžių srovė labai menka, ir iš dugno žolių palinkimo (vienas iš svarbesnių orientyrų) nieko negalima spręsti. Visa ež. pakrantė plačiame Dubingos slėnyje yra vienodai žema, ir žemesnio miškoskyros rėžio (antras svarbus orientyras) beveik nėra. Vienintelis orientyras - atsišakojimas už 1 km nuo Vyriogalos įl. ir 2 greta augantys medžiai D. ištake.
Dubingos nuolydis gana didelis - 1,40 (žemupyje ΔH-2,33). Q: ištake iš Dubingio ež. 2,38, ž. - 4,0. Kadangi upės nuotėkį reguliuoja ež., tai jos debitas beveik ištisus metus būna pastovus. Kliūčių nedaug - viena užtvanka, keletas nedidelių rėvų; visi tiltai ir lieptai aukšti, praplaukiami.

1815 Dubinga išteka iš Vyriogalos įl. š. r. krašto. Iš pradžių upė teka nepereinamu raistu. Srovė lėta, vietomis, kur gilesnės sietuvos, truputį užžėlusi.
17 k Purvinė (L-5,7). P. nuteka Leikštekių (F-4,6), Leikštekio (F-11) ir Purvinio (F-19) ež. vandenys.
15 Padubingė; kaimas pabiręs abiejuose Dubingos krantuose. Upėje medinio tilto polių liekanos.
13 Dubinga ramiai įplūsta į seklų, labai užžėlusį Rėdžios ež. (F-32,3, L-1,88, didž.pl-0,45, P-4,88) š. pakraštį ir už 900 m vėl iš jo išteka.
11 Upėje buv. vandens malūno užtvankos liekanos.
7 Vieškelio Pabradė-Inturkė tiltas; k Matakieniai. Upė pradeda leistis į gilesnį slėnį. Yra keletas nedidelių rėvų, stambių akmenų, užvartų. Aplinkui spygliuočių miškas.
5 k Spengla (L-10,8). Ja nuteka kelių ež. - Arino (F-276,9), Krakavo (F-20,6), Nikajo (F-92,8), Spenglos (F-93,3), Šiekšto (F-6,4), Šlavino (F-34,5) ir Žaugėdų (F-44,8) - vandenys ir labai pagausina Dubingos nuotėkį.
4 Trabučių viensėdis. Upės tėkmė ramesnė - prasideda Pabradės kartono fabriko užtvankos patvanka.
2 Užtvankos pylimas 10 m aukščio. Keltis k krantu, nes d pakraštyje yra betoninis fabriko kanalas ir perėjimą (kelią) užstoja įmonės pastatai. Už pylimo laivelius apie 200 m reikia pasinėšėti į akmeningą, seklią upės senvagę. Žemiau kartono fabriko gelmės pakaktų, bet yra keletas rėvų ir slenkstelių, per kuriuos dėl aštrių akmenų reikia plaukti gana atsargiai, o per buv. malūno užtvankos liekanas (1 km nuo ž.) laivelį geriau persivilkti.
Išnirusi pro Vilniaus - Pabradės pln. tiltą, Dubinga įplusta į Žeimeną Pabradės mstl. centre, 17,5 km prieš Žeimenos ž.

15 Kilometražas nuo Dubingos ž.


<< Į TURINĮ >>

scroll back to top