<< Į TURINĮ >>

TRIJŲ BROLIŠKŲ RESPUBLIKŲ VANDENIMIS (DRŪKŠIŲ-RIČIO-SILOS EŽERAIS, BRESLAUJOS EŽERYNU)

Trasos ilgis - 176 km³³, trukmė - 10 d,, sezonas - V-IX mėn.

Maršruto vandenys priklauso Dauguvos baseinui. Aprašomasis maršrutas prasideda gražiuose š. r. Lietuvos ež., lengvai pasiekiamas tiek Vilniaus, tiek kitiems Lietuvos turistams: iš Vilniaus į Breslaują kasdien važinėja du autobusai, taip pat du traukiniai iš Vilniaus į Daugpilį.
Maršrutas įdomus kraštotyrininkams, žvejams mėgėjams (vandenys labai žuvingi), taip pat tiems, kurie pasiryžo visas atostogas praleisti turistiniame laivelyje, t. y. toliau tęsti kelionę iki Rygos arba, iš Daugpilio persivežę laivelius į Antalieptės marias, keliaus Šventąja, Nerimi, Nemunu iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.
Maršruto vandenys platūs, atviri, todėl čia visada pravers burės.
Šį maršrutą Lietuvos vandens turistai taip pat gali pradėti Smalvo, Drūkšių arba Dysnų ež.

19³⁴ Priešais Drūkšių pusiasalį į r. Drūkšių ež. pakraštį įteka Ričia. Ji nėra vandeninga, bet dėl lėtos srovės ir mažo kritimo (per visą 19 km ilgį nukrenta tik 5 m - ΔH-0,26) nesunkiai perplaukiama. Išskyrus kupstų plūdenas ir tankią vandens augaliją, kitokių kliūčių nėra.
18 Vieškelio Drūkšiai (Drisviatai) - Tilžė medinis tiltas. Upelis teka tarp dirbamų laukų, pakrantėse retai išsibarstę viensėdžiai.
11 Stankovičių-Minkovičių vieškelio medinis tiltas.
10 Ričios ištakas iš Mujsos ež. š. v. pakraščio. Vakariniame ež. krante prisiglaudęs Minkovičių k.
8 Ričios intakas (plaukiame prieš srovę) į Mujsos ež. š. pakrantę. Intakas nesunkiai surandamas orientuojantis pagal upės slėnį.
6 d Jaunas pušynėlis - tinkama vieta stovyklai, nakvynei.
4 Tilžės-Breslaujos vieškelio tiltas.
2 Medinis kaimo keliuko tiltas.
1 k Mikalajuncai, per upę medinis tiltelis.

³³ Kelionę pradėjus iš Smalvo bei Dysnų ež., kilometražas ir trukmė atitinkamai pailgės.
³⁴Kilometražas nuo ištakio iš Ričio ež.

Ričios ištakas iš p. r. Ričio ež. įl. Ričio ež. (F-850, L-5,0, didž. pl.-4,5) gražus, trikampio formos, su ilgu pusiasaliu centrinėje dalyje. Krantai labai vingiuoti, išraižyti giliomis įl., ilgais pusiasaliais. Yra 5 nedidelės salos. Rytinės pakrantės apaugusios miškais, p. ir v. - gyvenamos. Pietrytinėje ež. dalyje yra turistams skirtos poilsiavietės.
Apsukę Ričio ež. aplink (15 km), grįžtame į š. jo galą. Į š. r. ragą atsruvena nedidelis (2 km) pertakas iš Silos ež. Pertake, išskyrus žemus nepraplaukiamus tiltelius, daugiau kliūčių nėra; baidare nesunkiai praplaukiama.
Silos ež. (F-320, L-3,4, didž. pl.-1,0) išsirangęs iš š. į p. Pakrantės raižytos p. dalyje, kuri ištisai skendi pušynuose, įsiterpęs ilgas pusiasalis; Š. pakrantėje įsikūręs SILENĖS mstl. Šalimais-Daugpilio-Breslaujos pln., kuriuo tarp tų miestų kas 2 val. kursuoja autobusai.
Į autobusą arba pakeleivingą sunkvežimį įsivertę laivelius ir turistinę mantą (didesniu sunkvežimiu sudedamąją baidarę galima pervežti nedemontuotą), už 12 km išlipame prie Bužo ež. š. galo.
Bužo ež. (F-390, L-3,8) įeina į didelį Breslaujos ežeryno labirintą. Ež. kyšo 8 medžiais apaugusios salos (Beržinė, Ožkų, Liepelės, Kryžinė ir kt.). Vakarinėje ež. pakrantėje šlama pušynai, p. įsikūręs Bužonių k. Vakariniame gale 150 m pertaku Bužas jungiasi su Savanarų ež, iš r. įl. į Rako (F-210, didž. pl-0,8) ež. išteka Rakytė (L-1,2). Ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, bet lengvai surandamas pagal upelės slėnį. Pakrantės vietomis apžėlusios krūmais, vaga siaura (2-3 m), bet pakankamai gili praplaukti baidare. Tik ties buv. Dūkšto-Opos-Breslaujos siaurojo glžk. tiltu yra nedidelė brastelė. Rakytė, ramiai prasmukusi pro aukštą Vilniaus-Breslaujos pln. tiltą, įsilieja į Breslaujos (Driviato) ež. v. galą.
Driviatas - didž. Breslaujos ežeryno ež. (F-3750, L-9,8, didž.pl-5,8, gl.-11,0 ,aukštis -130,7). Iki 1930 ež, aukštis buvo 132,4 m. Sureguliavus ir pagilinus Drujos upę, ež. vandens lygis pažemėjo apie 1,25 m. Keliasdešimt ha sumažėjo ir ež., iškilo 3 žemos salelės; prieš Rakytės ž., prie Belmonto pusiasalio ir Venckų įl. Be Rakytės, į D. ež. 4 upeliais (Baltele, Ščervyte, Zolvyte, Ušvyte) suteka 17 ežerų ežerėlių vandenys. Vakariniai, š. ir š. r. krantai aukšti, apaugę senais pušynais. Ypač gražios ir poilsiui patogios vietelės yra p. v. pakraštyje tarp Šaltenių ir Dukelės k., taip pat Belmonto ir Venckų pusiasaliuose. Visi Breslaujos ežeryno ež. žuvingi. Baltarusijoje ir Latvijoje meškerioti sportinėmis priemonėmis - meškere bei spiningu - nedraudžiama.

28 schema. Drūkšių ežerynas

BRESLAUJA (Breslavas) - Minsko sr. rj. centras, įsispraudęs tarp Driviato, Noveto ir Berezo ež., didelė turistinė bazė, įsikūrusi Venckų pusiasalyje, r. Driviato ež. pakraštyje. Valtimis ir baidarėmis, panašiai kaip ir Palūšės turbazėje, turistai ekskursuoja po didelį ir gražų Breslaujos ež. labirintą.
B. senamiesčio viduryje yra 1 t-mečio pr. m. e. piliakalnis.
Breslaujos ež. r. dalis, o ypač baras prie Venckų ir Belmonto pusiasalių, užžėlusi tankiais meldais. Tad plačiuose vandenyse sunkoka rasti Drujos ištaką. Plaukiant nuo Belmonto pusiasalio skersai ež., reikia irtis tiesiog į Viažės salelę (A 50°). Jos nepriplaukus per 200 m, pereiti į kursą A 25°. Geras orientyras yra ir vištidės, boluojančios Ušvytės ž., nuo kurių per 2—3° į š. negili įl. Čia ir prasideda Drujos upė.
Druja (L-4, 2-3 m gl., 20-30 m pl.) iki Nespiešo ež. labai rami. Tiltai aukšti, praplaukiami. Už 1,5 km upę pertveria Breslaujos-Ikazno vieškelio tiltas. Tuojau už tilto Druja teka nusausinto Cno ež. pelkyne. Dar už 1,3 km - antras - Breslaujos-Slabados vieškelio tiltas; d krante ,,Družbos" kol. centrinė gyvenvietė, gamybiniai pastatai, gyvulių fermos. Vietovė iš tradicijos vadinama MONASTYRIUMI. XV a. pr. čia buvo vienuolynas, kuriuo rūpinosi Ivano Rūsčiojo duktė Elena, Aleksandro Jogailaičio žmona.
Druja įteka į Nespiešo ež. (F-350, L-4,0, didž.pl.-2,0). Ež. plačiomis įl. susisiekia su Voiso ir Nedravo ež. Pagilinus Drują, ež. iškilo daug salų salelių. Didž. - Monastyriaus sala - p. v. pakraštyje. Vykstant gilyn į ež. labirintą, reikia plaukti tos salos link, orientuojantis į pliką 155 m aukščio kalvą, stūksančią š. ež. pakraštyje. Minėta sala ir kalva - geros vietos turistų postoviui, nakvynei.
Nespiešą nuo Voiso (F-450, L-3,5, didž. pl.-2,0) skiria puskilometrinė sąsmauka. Rytiniai ir š. ež. pakraščiai labai seklūs, vietomis švendrais apžėlę. Gili p. v. e˛. įl. vadinama Balaičio ež. Anksčiau, kai ežerų lygis. buvo aukštesnis, Voiso, Balaičio ir Strustų ež. skyrė Michailovskos sala (F-176 ha). Drują melioravus, sala virto 3 km ilgio pusiasaliu. Balaičio ir Strustų ež. dabar nebesusisiekia, o Voiso ir Strustų ež. jungia siaura, maždaug 1 km ilgio sąsmauka. Iš Voiso plaukiant Strustų ež., reikia laikytis buv. Michailovskos salos pakrantės, nes r. pakrantė prie Zaračės k. sekli ir užžėlusi.
Toliau įplaukiame į ilgą Strustų ež. (F-1800, L-7,0, didž.pl.-5,0) įl. Ež. viduryje žaliuoja 170 ha ploto aukšta, senais medžiais apaugusi Čaičyno-Jurkovo-Akmeninio rago sala (vandens horizontui pažemėjus, tos salos susijungė). Abi didžiosios Strustų salos ir š. v. pakrantė tarp Akmenės ir Černiškio k. yra tinkamos turistų stovykloms ir nakvynei: puikūs baltutėlio smėlio paplūdimiai, daug kuro laužui, miškuose apstu visokių uogų, grybų. Be to, šioje pakrantėje sruvena tyro vandens šaltinis. Strustų ež. turistams skirta poilsiavietė yra įrengta š. v. ež. kampe. Irstantis po Strustų, Snudų ež., pagrindiniai orientyrai yra dvi aukštumos: 148 m aukščio r. Strustų ež. pakraštyje ir 175 m š. to ež. pakrantėje, prie Kezikų k.
STRUSTŲ k. - ,,Družbos" kol. centras, KEZIKŲ - Čiapajevo.
Trumpa, plačia sąsmauka Strustų ež. jungiasi su dideliu (F-2500, L-8,2, didž.pl-4,5) Snudų ež. Ež. yra 8 žemos salelės. Salos, ež. pakrantės ir dugnas sėte nusėti dideliais akmenimis. Gražios šio ež. r. pakrantės. Čia, tarp Snudų ir Voloso ež., tęsiasi aukštų kalvų grandinė, visa apaugusi spygliuočių miškais. Prie 170 m aukštumos yra Breslaujos turbazės turistų nuolatinė stovyklavietė bei nakvynvietė.
1934 tarp Snudų ir Voloso ež. buvo prakastas kanalas, kuris giliadugnio Voloso vandens lygį pažemino 2 m. Ilgainiui neprižiūrimas kanalas spėjo užslinkti ir užželti. Dabar ir lengvą baidarę čia vietomis tenka traukte traukti.
Voloso ež. (F-700, L-5,3, didž.pl-2,1) - vienas iš gražesnių šio labirinto ež. Krantai aukšti, daugiausia apaugę spygliuočiais. Čia, kaip ir Snudų ež., pakrantėse ir dugne daug didelių akmenų; sako, yra iki 85 m gl. sietuvų.
Atgal iki Nedravo ež. grįžtame tų pačių ež. v. pakrantėmis.
Nedravą (F-420, L-3,0, didž.pl-2,5) nuo Nespiešo skiria didoka Djabrovo sala. Plaukti reikia d tos salos pakrante, nes k pakraštys yra seklus ir tankiai užžėlęs. Visos ež. pakrantės, išskyrus š. galą, iš kurio išteka Druja, aukštos, tinkamos turistų stovyklai. Ypač gražus 2 km ilgio pusiasalis, įsiterpęs tarp Nedravo ir Potyšiaus ež. Čia aukštose ir sausose kalvose, apaugusiose pušynėliais, turistai dažnai sustoja poilsio ir nakvynės; yra Breslaujos turbazės turistų stovyklavietė.
Apyplate 1,2 km ilgio sąsmauka Nedravas jungiasi su nedideliu (F-180, L-2,0, didž.pl-1,5) Potyšiaus ež. Ež. krantai aukšti, bet pliki, neišvaizdūs. Rytinės pakrantės kalvoje baltuoja aukšti SLABADOS (Užvėrio) miestelio bažnyčios bokštai. Dabar čia - apyl. ir Lenino kol. centras.
Drujos ištakoje, prie Ustės k., baigiasi kelionė Breslaujos labirinto ež. Ištakoje įrengta pusmetrinė užtūra, per kurią perkėlę laivelius, kelionę tęsime Drujos upe.
Nuo antrųjų versmių iki ž. Drujos ilgis - 34,5 km. Aukštupys tarp Ustės ir Druisko reguliuotas, ištiesintas ir iki 2-3 m pagilintas. Išskyrus Druisko HE užtvanką, jokių didesnių kliūčių nėra. Aukštupyje upė rami, 15-20 m pl., 2-3 m gl., pakrantės žemos, vietomis užžėlusios.
35 Drujos ištakas iš Nedravo ež. š. galo; k didelis Ustės k.; upė rami, apie 20 m pl., 2—3 m gl., pakraščiai užžėlę vandens augmenija.
32 d Daurylaucai; upės krantai žemučiai.
31 k LUNĖ - Lenino kol. centras, vieškelio Lunė - Slabada tiltas.
28 k Verkovčizna; Adobės ž. Upė atiteka iš Adobės ež. Gražiame miške greta Adobės ež. telkšo dar keletas žuvingų ež. (Elnio, Dubro, Nedzviedro, Berčių).
24 k Černiova, Slabados-Drujos pln. tiltas. Upė palaipsniui platėja ir gilėja, daugiau augmenijos. Kaip ir visose patvankose, čia gausu žuvų.
22 Druisko HE 4 m aukščio užtvanka; patogiau keltis d krantu. Baigiasi reguliuotas upės baras. Žemiau užtvankos upės nuolydis padidėja, srovė smarki, yra daug staigių vingių, vagoje - didelių akmenų. Kai elektrinė dirba ir vandens daug, upės vagoje gulį dideli akmenys plaukti netrukdo.
21 Druja įbėga į platų, sudurpėjusį slėnį. Plačiose salpose upė vingiuoja nuo vieno prie kito kranto, jau nebesigraužia gilyn.
19 d Bernatovčizna. Baigiasi salpos, palaipsniui upės krantai aukštėja, srovė greitėja.
15 Salipinsko malūno išgriautos užtvankos vietoje daug didelių akmenų.
12 k Zadruiskas. Upės krantuose malūno išgriautos užtvankos liekanos.
9 Vasiljevo malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima. Upėje keletas nedidelių rėvų, stambių akmenų.
6 d Lazovka. Pralaužtos malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis. Šokant per slenkstį, reikia saugotis. po vandeniu esančių didelių akmenų. Upės slėnys gilus, vaga siaura, dugnas kietas, žvirgždėtas, srovė greita.
5 d Surmačovas. Aukšti upės krantai apaugę tankiais lapuočiais, kurie siauroje upės vagoje vietomis sudaro žaliąjį tunelį.
2 d Aukštame, skardingame upės krante - pirmieji Drujos priemiesčio pastatai. Toliau iki pat Drujos ž. išsisklaidęs DRUJOS mstl.
Druja įteka į Dauguvą 354-ame km nuo šios ž. Kitapus Dauguvos - Latvijos miestas PIEDRUJA.

<< Į TURINĮ >>