11. Drėgmenys Nevėžio baseine

Iš atmosferos iškrintanmi drėgmenys (lietus, sniegas, kruša, rasa) matuojami lietmačiu meteorologinėse stotyse. Ilgiau veikia Nevėžio baseine dvi meteorologinės stotys - Panevėžyje ir Dotnuvoje. Štai jų observacijų santraukos.


Drėgmenų observacijų duomenys (atskirų mėnesių sumos milimetrais)

Panevėžys ( φ = 55°43',6; κ  = 24°21',8 ; H = 57 m)

Drėgmenų observacijų duomenys


Dotnuva ( φ = 55°23',7; κ  = 23°52',0 ; H = 71 m)

Dotnuva


Observacijų Panevėžyje išvados įdomu palyginti su senesnėmis. Rusų meteorologas S. Neboslin išskaičiavo 1888-1912 (25 metų) vidutinius24. Lenkų mokslininkė S. Kosinska-Bartnicka naujai surado 20 metų (1891-1910 m.) išvadas25.


Panevėžio drėgmenų atskirais mėnesiais palyginimas


Panevėžio dregmenų atskirais mėnesiais palyginimas


Naujos observacijos rodo nemažą drėgmenų padidėjimą. Ypač nuostabus Rugsėjo ir Spalių mėn. prieauglius po 50 %; drėgmenų sumažėjimas žiemą gali būti iš dalies paaiškintas vartojamo dabar Hellmann'o lietmačio tipu, be sulaikančios sniegą nuo išpūtimo vad. Niferio apsaugos; dabartinės priemonės gali būti nepakankamos. Bendras drėgmenų padidėjimas apie 11% (palyginus 1924-1935 su 1888-1912 metais) rodo, kad pergyvenome „šlapią“ klimato bangą26.
Be Panevėžio ir Dotnuvos meteorologinių stočių, Nevėžio baseine teturime veikiančią nuo 1930 metų Kėdainių stotį.
Drėgmenų pasiskirstymui įvertinti palyginkime, dėl mažo stočių skaičiaus, artimiausių kaimyninių stočių drėgmenis, vien metines jų sumas.


Metinės drėgmenų sumos (milimetrais)


Metinės drėgmenų sumos


Nepilno periodo observacijos, orientuojantis į Dotnuvos ir Kauno stotis, redukuotos 13 metų (1923-1935 m.) periodui, t. p. išskaičiuoti pilnesnių 11 metų (1925-1935 m.) rezultatai. Didelių skirtumų išvadose nematyti, todėl galime priimti, kaip tinkamą visam Nevėžio baseinui, vidutinį drėgmenų aukštį visų 7 stočių per 3 metų, būtent 612 mm; labai artimas 11 metų vidurkis (613 mm) ir paprastas Panevėžio ir Dotnuvos stočių vidurkis (610 mm).
Vidutinis drėgmenų aukštis atskirais metais svyravo tarp 727 mm (1925 m.) ir 503 mm (1929 m.) arba ±20% ribose.
Kai vidutiniškai prilyja 612 mm per metus, visas Nevėžio baseinas 6103 km2 ploto gauna iš atmosferos 3,74 km3 vandens per metus (svyravimai tarp 4,44 ir 3,07 km3 per metus).

Kiek nuteka iš baseino, randama tokiu keliu. Hidrometrai matuoja vandens debitą jvairiose apystovose ir nustato ryšį tarp debito ir vandens horizonto (lygmens) vadinamos „debito kreivės“ pavidalu. Turint vandens horizontu observacijas, galima išskaičiuoti kiekvienai dienai atitinkamą vandens debitą ir jų metinę sumą, vad. nuotakį. Ištirkime paeiliui visą darbo eigą ir susipažinkime su turima medžiaga.


24S. Neboslin, Srednija količestva atmosfernych osadkov v Jevropejskoj Rossiji.

25S. Kosinska-Bartnicka. Opady w Polsce. Warszawa 1927, Prace Meteorologiczne i Hydrograficzne V, 15 pusl.

26Dalimi čia dar gali būti kaltas lietmačio aukštis nuo žemes paviršiaus: seniau buvo I sieksnis - 2,13 m, dabar 1,50 m; kaip žinoma, į ankstesnį lietmatį mažiau patenka lietaus ir ypač sniego.

27Vid. be labai nepalikimo 1927 m. duomens; su juo būtu 654,9 mm.


<<TURINYS>><<NEVĖŽIO BASEINO VANDENS BALANSAS>><<HIDROMETRINĖS STOTYS>>

scroll back to top