<< Į TURINĮ >>

DAUGUVA

Trasos ilgis - 1000 km, trukmė - 30 d., sezonas - V-IX mėn.

Lietuvos TSR teritorijos Dauguva nesiekia. Tačiau dalis r. ir visos Š. Lietuvos upės priklauso Dauguvos baseinui. Pradėję kelionę Dysna, Drūkša, Mūša, Nemunėliu, Lėveniu, ją baigsime Dauguvos vandenyse. Tad su šia vandens arterija, ypač su ta jos žemupio dalimi, kuria paprastai plaukia Lietuvos turistai, reikia bent trumpai susipažinti.
Dauguvos versmės yra RTFSR, Ostaškovo pelkėje, 15 km nuo Volgos versmių. Rusijoje ji vadinama Vakarų Dvina (1302 km ilgio Šiaurės Dvina įteka į Baltąją jūrą prie Archangelsko), Baltarusijoje - Dzvina. Nuo versmių (1020 km) iki 695 km teka Rusijos teritorija, nuo 695 iki 357 km - Baltarusijos, nuo 357 iki 341 - Baltarusijos-Latvijos siena; toliau visas žemupys srūva Latvijos teritorija. Pagal 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartį su Tarybų Sąjunga apie 5,5 km (nuo Drujos intako iki dabartinės Latvijos-Baltarusijos sienos) Dauguvos pakrantės buvo priskirta Lietuvai.
Dauguvos versmių aukštis - 221 m;  ΔH-0,22, t. y. beveik toks pat, kaip ir Nemuno. Kol nebuvo pastatytos Kegumo ir Pliavinių hidroelektrinės, labai didelis vandens kritimas buvo žemupyje, tarp Jekabpilio ir Pliavinių; vietomis jis prašokdavo 2 m/km. Čia buvo didž. ir pavojingiausios rėvos bei slenksčiai. Dabar, be minėtų, rėvų ir didelių slenksčių yra susidarę ties Ochvato ež., Verežūnais, prie Vitebsko Rubų krioklys, prie Dysnos, ties Kraslava. Dauguvos, kaip ir mūsų Nemuno, vaga neišvalyta ir dėl rėvų, slenksčių bei didelių akmenų laivams plaukioti ji netinka. Šiuo metu laivai plauko žemupyje iki Duolės salos, Kegumo ir Pliavinių HE tvenkiniuose, Daugpilio, Drujos, Drisos ir Dysnos apylinkėse. Dauguvos nuotėkis kiek didesnis negu Nemuno. Q: žemiau Velesos ž. (858 km) - 20, žemiau Kasplios (681) - 210, žemiau Drisos (389) - 475, ž - 700.
Dauguva vandens turizmui tinka nuo pat aukštupio. Lietuvos turistai į Dauguvos vandenis įplaukia: a) Dysna, pradėję kelionę Dysna, Smalvo arba Drūkšių ež.; b) plaukdami Mūša bei jos intakais Lėveniu ir Nemunėliu, Dauguvą pasiekia tik pačiame jos žemupyje - Rygos įl.

DAUGUVOS MARŠRUTINĖ JUOSTA

423 k Dysnos (L-197) ž. Dysna, įsikūrusi Dysnos-Dauguvos santakoje; upėje labai didelė ir pavojinga rėva, žemiau jos - ilga sala, fv. k; vieškelio Borkovičiai-Glubokoje tiltas; d Lunačarskojė.
400 k Drigučiai; Krasnij Beregas; upėje rėva, toliau - 2 didelės salos, apaugusios mišku, fv. d.
390 k UZMENAS - apyl. centras.
386 d Drisa, VERCHNEDVINSKAS (buv. Drisa) - rj. centras, yra keltas; upėje buv. medinio tilto polių liekanos; glžk. Polockas-Daugpilis Drisos st.; k SLABADA - ,,Jaunosios gvardijos" kol. centras.
382 d Užica, 1 km žemiau - Sarjanka.
374 k LEONPOLIS - apyl. ir kol. centras; d glžk. Polockas-Daugpilis Bigosavo st.; pakrantėje spygliuočių miškai, kuriuose daug uogų ir grybų, geros vietos stovyklai, nakvynei.
370 k Voltos ž., Ciurilovai.
365 k Mericos ž.; d Balyniai, sanatorija. Toliau Novoje Selo - paskutinis Baltarusijos kaimas d upės krante.
364 k Viatos ž. Viata atiteka iš didoko Perebrodės gyvenvietės ežeryno (Inovo, Uklios, Važos, Lušos, Nobisto, Ščolno), esančio tarp Miorų ir Breslaujos.
362 d Rosicos ž., Kuskovcai. Toliau, d pakrantėje, Latvijos TSR, k - Baltarusijos TSR.
360 d Slabada, gražūs ąžuolynai.
352 Buv. didelėje, aukštoje saloje, apaugusioje senais ąžuolais, liepomis ir kitais medžiais, dabar jau prisišliejusioje prie k kranto, labai gera vieta stovyklai, nakvynei.
351 k Drujos ž. DRUJA, yra keltas, glžk. Švenčionėliai-Postavai-Voropajevas-Šarkovščina-Miorai Drujos st.
d PIEDRUJA (buv. Indra) - apyl. centras; P. bažnyčia (XVIII a. vid.) - archit. paminklas.
346 d Indros (Indricos) ž. Abiejuose upės krantuose gražūs spygliuočių miškai.
340 d Gribuliškiai, toliau - Ceplyšiai; k Ružepa. Upėje prasideda Kraslavos rėvos. Tačiau turistiniu laiveliu ar baidare plaukti jos nekliudo. Tik rėvose srovė daug smarkesnė, ir laivelis neirkluojamas neria 6-8 km greičiu per val. Rėvų ,,galvose" paprastai būna iki 10 m gl. sietuvų, kuriose, be kitų žuvų, yra šamų.
327 d Skaistės ž., KRASLAVA - rj. centras, pontoninis tiltas, Vilnius-Daugpilis-Kraslava glžk. st. Norint apžiūrėti miestą, patogiausia sustoti priešais pontoninį tiltą - iš čia arčiausia miesto centras. Buv. Kraslavos bibliotekos rūmai (XVIII a. vid.) ir baroko stiliaus bažnyčia (XVII a.) - archit. paminklai. Miesto parke tarybinių karių, žuvusių Didžiajame Tėvynės kare, kapai.
k PRIEDAINĖ - kurortas, įsikūręs sausame pušyne.
Upėje žema sala, fv. d. Žemiau Kraslavos, staigiame upės vingyje, 2 didelės ir pavojingos rėvos. Čia upės krantai aukšti, skardingi. Tarp Kraslavos ir Daugpilio Dauguva smarkiai vingiuoja.
321 d Skerkūnai; k Druoniškiai. Upėje Druoniškių rėvos (kracės), upės pakrantėse - spygliuočių miškai.
314 k Kaplava.
295 k Bornės ž. Upė teka iš Kirijaniškių ež., esančio prie buv. Lietuvos sienos. Upėje Pervatų ,,kracės" (rėvos).
291 k Salienos ž., Lazdukalnė. Toliau d Misiūnai, Novinkai.
285 d Slutiškiai. Prasideda didžiosios Maravos ,,kracės". Pakrantėse vis dar driekiasi spygliuočių miškai.
283 k Marava. Upės ruožas tarp Maravos ir Daugpilio laivuojamas, fv. nužymėtas gairėmis. Šiame upės ruože plaukioja tik prekiniai laivai, daugiausia baržos, traukiamos vilkiko katerio.
281 d Niciškiai, toliau - Vecpilė, Vilušiai, Teiranai. Iki šios vietos atrieda Daugpilio miesto autobusai. 
273 d Cheminio pluošto gamyklos siurblinė. Už 2 km nuo upės didelis Struopio ež. - mėgstama daugpiliečių išvykų ir žvejojimo vieta.
270 k Lielašiai. Baigiasi ,,kracės", upė nurimsta.
268 k Taborė.
264 d Daugpilio gyventojų vasarnamiai.
261 d Didžiulės kaugės nerūdinių medžiagų — baltutėlio žvyro, baržomis suvežto Daugpilio statyboms ir čia rūšiuojamo pagal atskiras frakcijas.
d DAUGPILIS - rj. centras; k Gryvai, per upę pln. ir glžk. tiltai.
Daugpilis - Latgalijos sostinė, sena baltų gyvenvietė (XIII a.), dabar pramonės ir kultūros bei mokslo centras, svarbus kelių mazgas. Čia subėga daug pln. ir glžk. - iš Rygos, Rezeknės, Polocko, Vilniaus, Panevėžio. (Tiesiu pln. iki Zarasų tik 24 km. Tad Lietuvos turistams, pradėjusiems kelionę Dysnų, Smalvo arba Drūkšių ež., toliau Dysna arba Breslaujos ežerynu, paskui Druja, labai patogu ją baigti D. Tarp D. ir Vilniaus kasdien kursuoja 2 traukiniai, į D. važinėja Zarasų ir Utenos keleiviniai autobusai. Iš D. patogu persikelti ir į Šventosios baseino vandenis - nuo Zarasų iki Antalieptės marių tik 20 km).
252 d Mežciemis, paminklas 1941-1944 fašistinio teroro aukoms atminti. Upės krantuose pilki dolomitai, vagoje nedidelės rėvos ir slenksčiai (rumbos).
246 k Silupės ž., Gurnaja; d Ribakiai.
242 d Lyksnos ž., Lyksna; k Aužgulianai; 3 km iki Ilūkstės mst.
231 k Dvietės ž., kiek žemiau - Glaudanai. Upėje sala, fv. d.
230 k Jadvygava; d Suomaguolas. Upėje ilga sala, fv. d. Čia upės krantai žemoki, vietomis šlapi, pelkėti.
227 k Seikaliai, Cikurinė; d Buivišiai. Kiek žemiau - Jaunupės ž., Tartakai.
222 k Riteniai; d Sergunta, Laurai. Upės krantai vėl aukšti ir statūs.
213 k Dunava, Eglainės ž.; d Magdelena; 4,5 km nuo Dunavos, Tadenavoje, yra Jekabpilio rj. muziejaus filialas - Janio Rainio memorialinis muziejus. Čia Latvijos liaudies dainius J. Rainis praleido vaikystę.
211 k Kalnišiai; d Dimantai, toliau - Jersika (Gerosika).
202 k Dignaja; piliakalnis, esantis už 300 m nuo upės, vieškelio Dignaja-Dunava d.
194 d Livanai, gražus kultūros ir poilsio parkas. Dubnos (L-105) ž. Dubna atplukdo Agluonos-Kazinčio ežeryno vandenis. Rezeknės rj. - vienas iš gražiausių Latvijos kampelių, kraštovaizdžiu panašus į Ignalinos apylinkes. Dubna galima plaukti baidare, pradedant dideliu Sivero ež.; 1,5 km žemiau upės viduryje 2 salos. 
178 d Neretos ž.; k Nagliai. Upėje keletas rėvų. 
169 k JEKABPILIS - rj. centras; tiltas; d Krustpilio priemiestis. J. sename akmeniniame name yra vienas iš didž. Latvijos muziejų su dailės ir liaudies buities skyriais.
Kiek žemiau upėje antroji pagal dydį (5 km ilgio, 2,5 km pl.) Dauguvos sala, fv. d. Į k šaką, vadinamą Saka, įteka Susieja. Upės srovė lėtėja - prasideda Pliavinių HE patvanka.
160 Glžk. Spungėnai-Jelgava tiltas. 1,5 km žemiau, k krante, jaukūs miškeliai - geros vietos poilsiui, nakvynei.
154 d Aiviekstės (L-114) ž. Tai vienas iš didesniųjų Dauguvos intakų, tinkamas vandens turizmui. A. išteka iš didelio Lubano ež. Jos aukštupys tarp Rezeknės ir Lubano ež. vadinamas Rezekne. Pavasarį ir kai aukštas vanduo, baidare galima plaukti iš Reznos ež.
151 d Pliavinios, glžk.st, Pliavinių HE patvankos pradžia. Anksčiau čia buvo labai pavojingos rėvos bei slenksčiai. Pastačius Pliavinių HE užtvanką ir pakėlus vandens lygį, kliūtys gilokai pasislėpė po vandeniu.
Iki turistinės bazės ,,Mežezers: tik 6 km.
145 d Kūlyšiai. Kuo toliau, tuo labiau Pliavinių HE marios platėja ir gilėja.
138 k 18 m aukščio Staburago uola, dabar jau skendinti Pliavinių mariose,
124 d KUOKNESĖ, įsikūrusi vaizdingoje Persės-Dauguvos upių santakoje; glžk. Daugpilis-Ryga Kuoknesės st. Čia yra vienos iš seniausių Latvijos pilių griuvėsiai, taip pat bažnyčia (XVIII a.) - archit. paminklas. Netoli Kuoknesės gimė Latvijos KP įkūrėjas Peteris Stučka (1865-1932).
115 Plačiai ištvinusios Pliavinių marios; jų F-3500 ha. Anksčiau čia buvę Raudonosios Stuonės, Pirties, Sventuchos ir kiti slenksčiai bei rėvos jau giliai po vandeniu.
110 d STUČKA (buv. Aizkrauklė)  -  rj. centras. Čia Pliavinių marios išsiplečia apie 2 km. Aizkrauklė — senovės latvių ir lyvių tvirtovė, kurią mini skandinavų sagos.
108 Pliavinių HE, slėgimas 40 m. Šliuzo nėra. Laivelį reikia gabentis sausuma apie 1,5 km. Patogiausia keltis k pakrante. Gavus administracijos leidimą, hidroelektrinę galima apžiūrėti.
96 k Jaunjelgava. Čia pasibaigia pirmoji Dauguvos kaskada ir prasideda ramūs Kegumo HE patvankos vandenys. Toliau upės pakrantėse žaliuoja spygliuočių miškai. .
94 d SKRYVERIAI - rašytojo M. A. Upyčio gimtinė. Čia yra didelis Latvijos MA dendrologinis parkas. 
83 d Jumprava, kiek žemiau - k Auzinis. 
73 d Lielvardė. Tarp Rumbos upės ir stataus Dauguvos kranto stūkso kalva, ant kurios iki XIII a. pr. stovėjo lyvių tvirtovė.
Upėje didelės salos likučiai, nes Kegumo HE tvenkinys vis plačiau ir giliau išsilieja į žemesnius slėnius bei daubas.
64 d Kegumas, Kegumo HE - pirmoji prie Dauguvos pastatyta Latvijos elektrinė (170 MW). Patvankos aukštis - 16 m, tvenkinio F-2400 ha. Yra dviejų pakopų šliuzas. Susitarus su administracija arba kai šliuzuoja kitus laivus, šliuzu galima pasinaudoti. Šiaip laivelius reikia neštis sausuma apie 700 m.
53 d Uogrės (L-188) ž. UOGRĖ įsikūrusi pušyne, Uogrės ir Dauguvos santakoje. Čia ištisus metus veikia 3 sanatorijos, poilsio dienomis suplūsta tūkstančiai rygiečių; 1,5 km žemiau upės viduryje 2 salos. 
48 d Ikškilė - sena lyvių gyvenvietė. 
41 Giliame Dauguvos vingyje įsispraudęs didžiulis pusiasalis, vadinamas Naves (Mirties) sala. Pirmojo pasaulinio karo metu čia didvyriškai kovojo Latvijos šauliai, kurių daugelis žuvo nuo vokiečių panaudotų nuodingųjų dujų. Didvyrių atminimui pusiasalio centre pastatytas obeliskas. Pusiasalyje įsikūrusi Strielnikų turistinė bazė. 
36 d SALASPILIS—sena lyvių gyvenvietė.
Didžiojo Tėvynės karo metais Salaspilyje hitlerininkai buvo įrengę koncentracijos stovyklą, kurioje jie nužudė apie 100 tūkst. tarybinių karo belaisvių ir taikių piliečių, atvežtų iš kitų fašistų okupuotų Europos kraštų. Teroro aukų atminimui pastatytas memorialinis ansamblis, kurio autoriams paskirta TSRS Valstybinė premija.
3,5 km aukščiau - Duolės salos; ant aukšto, stataus k Dauguvos kranto yra Daugmalės piliakalnis, iš trijų pusių apjuostas Dauguvos ir jos intako Varžupytės.
Toliau Dauguva išsiskiria į 2 šakas, tarp kurių įsiterpusi didž. Dauguvoje Duolės sala (8,5 km ilgio, 2,5 km pl.). Dešinioji šaka vadinama Didžiąja Dauguva, k - Sausa Dauguva. Į pastarąją šaką įteka Kekava. Čia yra paskutinės Balavanų ir Parumbo ,,kracės" (rėvos). Toliau upė vis platėja ir platėja, srovė silpnėja - prasideda upės delta.
24 Toliau, artėdama prie Rygos miesto, upė paplatėja iki 200-400 m ir smėlėtu dugnu įteka į Rygos miestą.
d Maskavas g.; k Katlakans.
20 Iki 1,5-2,0 km paplatėjusioje upėje prasideda deltos salynas - Lucavsala, Zako ir Zvirgzdų salos. Tiesiausias kelias - tarp Zako ir Zvirgzdų salų.
16 Rygos-Jelgavos glžk. tiltas. Toliau - Lenino ir Gorkio g. tiltai.
RYGA - Latvijos TSR sostinė. Rygos senamiestyje išliko apie 100 statinių - architektūros paminklų: 1) Jono vartai (Jania seta), pati seniausia R. vieta. XIII a. čia buvo pradėta statyti gynybinė miesto siena; 2) Pilies katedra (Vacais Doms, XIII a., Birželio 7 d. g.) - vienas iš svarbiausių Latvijos archit. paminklų. Šiame ansamblyje yra išlikę visų archit. stilių, pradedant romaniniu ir baigiant klasicistiniu, pėdsakų. Plačiai žinomi šios katedros vargonai. Dabar čia yra koncertų salė; 3) Rygos pilis (XIII a., Pionierių g. 3); 4) Petro bažnyčia (XIII a.; Skarnių g. 19); 5) buv. Didžiosios gildijos salė (XIX a.; Amatų g. 6). Dabar joje įsikūrusi Latvijos valst. filharmonija; 6) Šv.Jono bažnyčia (XIII a.; Skarnių g. 24) ir kt. 1900 vasarą, grįžęs iš Jenisiejaus tremties, Rygoje lankėsi V. Leninas (tarėsi su vietos socialdemokratais dėl ,,Iskros" gabenimo iš užsienio). Dabar tame name (Ciesų g. 17) yra V. Lenino muziejus.
Mieste veikia daug didelių pramonės įmonių, 7 aukštosios mokyklos, Latvijos TSR MA, daug muziejų.
Plaukiant toliau, tuojau už 3-iojo, paskutinio, tilto - k ilga Kipsala, d Lačo g. Pasiyrus dar 5 km, prasideda didžiųjų salų - Kundzinsalos, Kurpniekų, Rutkų - salynas. Rutkų salą praplaukus, reikia sukti d į 1,5 km ilgio reguliuotą pertaką, vedantį į Kyšezerio plačiuosius vandenis (F-1740 ha). Ež. š. v. pakraštyje, prie kultūros ir poilsio parko arba prie zooparko, kelionę galima baigti.
Be tikslaus žemėlapio orientuotis Rygos miesto vandenyse labai sunku. Visiems turistams, kurie šiuo maršrutu mano vykti, patartina įsigyti leidinėlį: Ryga, Turistskaja schema, Moskva, 1973.

<< Į TURINĮ >>