Masinių kelionių organizacija

Ten, kur dalyvauja daug žmonių, kaip sakoma, „be amžiaus, lyties, tautybės ir padėties skirtumo", tvarkai palaikyti neišvengiama tam tikra disciplina; ji turi būti logiška, draugiška ir taktiška. Tik pavojaus metu, nelaimės akivaizdoje, reikalinga geležinė drausmė. Masinei ekskursijai turi vadovauti rimtas asmuo su dideliu moraliniu autoritetu: nuo starto ligi kelionės pabaigos jis įsako bendrakeleiviams ir atsako už tvarką.
Plaukiant baidarės skirstomos grupėmis, vad. eskadrilėmis: patogiausia skirstyti po 5 baidares, siauresnėse upėse po 3. Eskadrilės vado baidarė plaukia vidury; kitos rikiuojasi iš abiejų šonų, sudarydamos drauge vieną tiesią grandinę.
Kai baidarių labai daug, eskadrilės jungiamos po 3 - 4 į atskiras grupes; grupei vadovauja jos vadas atskiroje baidarėje; jis plaukia priešaky grupės.
Eskadrilėms vadovauti skiriami rimtesni ir patikimesni žmonės, kad sugebėtų savo vienete palaikyti tvarką.
Plaukiant, kiekvienos baidarės priešaky iškeliama vėliavėlė. Vėliavėlės daromos pailgo trikampio formos (pagrindas 25 cm, aukštinė 35 cm), įvairių spalvų ir su vienodu spausdintu ar dažytu užrašu. Kiekviena eskadrilė gauna skirtingą spalvą; vado vėliavėlė apsiuvama aplinkui spalvota (raudona ar balta) juostele.
Per iškilmingas eisenas dalyviai rikiuojasi su irklais ant peties; prie irklų rišamos tos pačios vėliavėlės, kurios puošia baidares. Plaukikai brangina savo vėliavėles ir saugo jas savo žygiams prisiminti.
1934 - 1935 m. masinėse kelionėse susidarė musų baidarininkų tradicijos; sveikinimasis, vėliavos kėlimas stovykloje, saliutai, šūkiai, dainos, komandos...

<< Į TURINĮ >>