Daug mūsų tėvynėje tinkamų baidarei vandens kelių

Kaip naudotis šiuo vadovu?

Maršrutų aprašymuose duotos šios žinios: 1) skaičius kilometrų nuo upės žiočių; Nemuno kilometražas skaitomas nuo Atmatos žiočių į Kuršių Marias. Kilometražas suderintas su oficialiais sąrašais, su naujaisiais tyrinėjimais ir tiksliausiais matavimais 0,1 km tikslumu. 2) Kuriame krante: k. - kairiajame, d. - dešiniajame. 3) Vietovardžiai: k. - kaimas, vnk. - vienkiemis, mst. - miestas ar miestelis, bžk. - bažnytkaimis, dv. - dvaras; įžymesnės vietos išskirtos juodu šriftu. 4) Intakų žiotys, salos, rėvos (slenksčiai, greitavietės), seklumos ir kitos kliūtys laivybai. 5) Lankytinos vietos ir gražūs reginiai. 6) Tiltai, uostai, prieplaukos, vandens matavimo stotys, valstybių sienos ir adm. linija.
Visi maršrutai aprašyti nuo versmių ligi žiočių, su srove; kelios išimtys įsakmiai pabrėžtos. Kelionių ežerais maršrutai duoti atsižvelgiant į vietos sąlygas. Kiekvienas keliautojas gali išsirinkti kelią iš kelių maršrutų, pav., Kriauna, Sartų ež., Šventąja, Nerimi, Nemunu, Minija, Vilhelmo kanalu ligi Klaipėdos arba Nevėžiu, Lėveniu, Mūša ir Lielupe iš Kauno į Rygą ir t. t. Suprantama, norėdami plaukti prieš srovę, pav., Nevėžiu, aprašymą turėsime skaityti nuo galo pradedant.
Jei plaukiama tik išrinktuoju ruožu, jo ilgumą rasime iš duotojo kilometražo skirtumo; pav. tarp Alytaus (361,6 km) ir Kauno Senamiesčio (210,0 km) kelionės ilgumas bus 151,6 km; tokiai kelionei reikia skirti 3 dienas.
Tikslesnės žinios duotos tų maršrutų, kuriais vadovo autorius pats yra keliavęs (Nemunas nuo Stolpcų ligi Gardino ir nuo Baltosios Ančios ligi žiočių, Gilija, Neris nuo Ausieniškio, Nevėžis, Šventoji, Dubysa, Minija, Molėtų ir Kirdeikių ežerai, Siesartis, Daugų ež., Dzūkijos ežerai, Baltoji Ančia). Kiti maršrutai parašyti pagal žemėlapius ir literatūros šaltinius. Aprašymuose gali pasitaikyti klaidų, netikslumų ir pasenusių žinių; bendrojo tikslo siekdami, nepatingėkime parašyti vadovo autoriui visas savo pastabas po kiekvienos kelionės; jos bus panaudotos naujiems leidimams.
Vilniaus krašto ir Rytų Prūsų upių aprašymuose dalis duomenų paimta iš panašių lenkų ir vokiečių vadovų: 1) A. Heinrich. Szlaki wodne Polski. Warszavra 1932. 2) E. Thomaschky. Wasser-Wanderfuhrer durch das nordliche Ostpreussen und das Memelland. Tilsit 1933.
Plaukiant reikia atydžiai sekti vadovo duomenis, ypač perspėjimus apie pavojingas vietas. Geriausia knygą laikyti atskleistą žemėlapio makštyje.

<< Į TURINĮ >>