|
<< Į TURINĮ >>
BALTOJI ANČIA IR JOS BASEINO (LEIPALINGIO – VEISIEJŲ – KAPČIAMIESČIO) EŽERYNAS
Trasos ilgis - 91 km (ež. ir jų pertakais - 61 km, upėmis - 26 km, sausuma - 4 km), trukmė - 4 d., sezonas - V-IX mėn.
Baltosios Ančios baseino ežerynas - vienas iš įdomesnių vandens turizmo maršrutų. Vykdami šiuo maršrutu, turistai susipažins su ,,Dainavos" partizanų būrio kovų keliais, plauks pro tas vietas, kur dėl Tarybų valdžios didvyriškai kovojo V. ir B. Kazlauskai, mokytoja O. Sukackienė ir kt. Senovėje čia gyveno dabar išnykusi baltų gentis - jotvingiai. Apie tai liudija vietovardžiai; Seira, Gailieko ež., Leipalingis, Kirsna, Azagis ir kt.
Šiame ežeryne galimi ir kiti, nepramintų takų, maršrutai bei jų variantai (apie kuriuos smulkiai rašo B. Kondratas kn. ,,Veisiejų ežerais", V., 1970). Tie ež. tinka. plaukti tik anksti pavasarį arba rudenį, kai jų pertakai būna vandeningesni.
Maršrutas nesudėtingas, bet sunkokas, nes laivelius reikia gabentis sausuma iš ež. į ež. apie 4 km, keltis per dvi jėgainių užtvankas. Tinkamiausias laivelis - lengva baidarė, pripučiama valtis.
Kelionę pradedame Snaigyno6 ež. (F-210,3, L-3,6, didž. pl-1,0, gl-24,9 m, P-11,25), tyvuliuojančiame 2 km į r. nuo Veisiejų, prie pat Leipalingio — Veisiejų pln. Ež. ištįsęs iš š. v. į p. r. Jo vanduo skaidrus kaip sniegas, dėl to, matyt, jis ir vardą tokį gavęs. Šiauriniame ež. gale iškilusi aukšta, daugiausia lazdynais apaugusi sala — puiki vieta poilsiui. Gražūs, sausi miškeliai supa ir p. ež. pakrantes. Trumpalaikė turistų poilsiavietė yra p. r. ež. pakrantėje, kur galima sustoti nakvynei, statyti palapines, kurti laužą.
Sekliu (sausą vasarą visai išdžiūstančiu) 100 m ilgumo Snaigyno pertaku persikėlę per vieškelio Veisiejai-Viktarinas vamzdinį tiltą, paliekame Snaigyną ir įplaukiame į nedidelį Trikojo ež. (F-38,8, L-2,2, didž.pl.-0,6, P-5,36), kuris mažu, užžėlusiu upeliuku susijungia su Vilkaičio ir Vilkinio ež. Abu jie priklauso Baltosios Ančios-Stirtos baseinui.
Iš Trikojo p. ,,kojos" per 20 m aukščio kalvelę, pro Bertašiūnų k., pirmąkart tenka laivelį 450 m neštis į nediduką Vepryno ež. (F-15,8, L-1,1, didž.pl-0,22, P-2,48). Vakarinėje ež. pakrantėje įsikūręs Bartelių k. 400 m ilgio pertakas iš Vepryno į Ilgio ež. yra seklus, užžėlęs krūmais, labai vingiuotas ir siauras, dėl to baidare čia galima tik vietomis plaukti, ją traukiant. Geriausia p. ež. gale išlipti į v. krantą ir per 100 m aukščio kalvą laivelius persinešti į Ilgio ež.
Ilgis (F-43,6, L-3,35, didž. pl.-0,47, gl.-16,2 m.i P-4,15) tįso tarp aukštų kalnų, apaugusių pušimis. Vakarinėje ež. pakrantėje yra Barčių, Bartelių, II-gininkų, o p.r.-Juškonių, Salučių k.
Iš Ilgio į Dumblaitį (F-16,6, L-1,06, didž. pl.-0,2, P-2,25) per Barčių k. teka siauras, krūmais ir nendrėmis apaugęs upelis, kuriuo net lengva baidare sunku praplaukti. Tad geriausia iš p. v. įlankėlės sausuma apie 60 m laivelius persinešti į Dumblelio ež. š. r. galą.
Dumblelis (F-36,5, L-1,4, didž. pl.-0,4, gl-25 m, P-3,25) tyvuliuoja rininiame klonyje, krantai statūs, apaugę krūmais; š. ež. galą siekia Ilgininkų miškas (F-871 ha). Pietinėje ež. pakrantėje yra Valentų k. 1944 liepos mėn. dėl šių ež. perėjos vyko atkaklios kautynės tarp hitlerininkų ir Raudonosios Armijos dalinių. Mūšyje žuvę tarybiniai kariai palaidoti gretimame miškelyje.
Praplauktų ež. vandenys mažu upeliu per Mekšručio ir Neviedžio ežerėlius nusruvena į Baltąją Ančią. Iš Dumblelio ež. yra pertakas ir į Ragažiaus ež. Juo patekti į Ragažių galima tik pavasario polaidžio metu, kai esti labai aukštas vanduo. Tad iš p. v. Dumblelio ež. kampo laivelius apie 1 km tenka gabentis Dumblauskų k. laukais į Ragažiaus ež.
Ragažius (F-29,8, L-1,3, didž. pl-0,3, P-3,2), kaip ir Ilgis, iš visų pusių apsuptas aukštų kalvų, apaugusių spygliuočių miškais.
Iš Ragažiaus š. galo laivelius vėl reikia apie 150 m gabentis pro sodybą, kuri yra pušyne ant aukštokos kalvos, į mažutį Pastovio ež. (F-6,1, L-0,35, didž.pl.-0,25, P-1,0) arba tiesiog į Baltąją Ančią. Pasiyrę Ančios upe (tirštai prižėlusia švendrų) prieš stiproką srovę apie 2 km, įplaukiame į Ančios ež. Savo r forma jis greičiau primena plačią upę, vingiuojančią tarp aukštų krantų, apaugusių vešliais pušynais. Ež. F-443,1, L-8,5, didž.pl-1,2, gl.-26, P-33,0. Ančia - vienas iš gražiausių pietų Lietuvos ežerų. Jo dubenį sudaro trys lygiagretės rinos, kurias perkerta ketvirtoji. Rytinėje ež. pakrantėje plyti Ilgininkų pušynai (F-870 ha), v. - Gudiškės pušynai. Čia, netoli Jezdo k., prie paplūdimio įrengtas Alytaus statybos tresto profilaktoriumas. Maždaug už 6 km, prie posūkio į kairę, k krante yra Mečiūnų piliakalnis.
6 Ež. paskirstyti taip: Kaviškio, Snaigyno, Trikojo ir Veisiejo— žuvininkystės valdybai intensyviai žuvininkystei. Juodo, Kauknorio, Kauknorėlio ir Vepryno—Medžiotojų ir žvejų draugijoms kultūrinei žuvininkystei. Ančios, Dumblelio, Dumblio, Ilgio ir Pagažiaus — Medžiotojų ir žvejų draugijoms mėgėjiškai ir sportinei žvejybai.
11 schema. Baltosios Ančios ežerynas
Tarp Ančios ir Vernijo ež. įsispraudęs (kaip Trakai, Daugai ar Zarasai) senas VEISIEJŲ miestas - apyl. ir žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio centras. Pusiasalyje ošia gražus parkas, įrengtas XVIII a.
1887 V. gyveno ir dirbo tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas gydytojas L. Zamenhofas.
Toliau v. Ančios ež. pakrante, kur įteka Šlavantė1ė (L-21), srovenanti per Prapunto, Šlavanto ir Šlavantėlio ež., iriamės į p. v. Pievučės įl. Už 1 km į š. nuo Mečiūnų k., Ančios ež. pusiasalyje, Vainežerio pakrantėje, stūkso Vainežerio piliakalnis (XII—XIV a.).
Iš čia paskutinį kartą laivelius gabenamės sausuma apie 750 m i didelį (F-871, L-12,4, didž.pl.-2,2, gl.-33,8, P-40,0) Veisiejo ež., tikriau - į buv. Meškučio ežerėlį, kuris, apie 1,5 m paaukštinus Kapčiamiesčio HE užtvanką, susijungė su ištvinusiu Veisiejo ež. Su V. ež. susiliejo ir greta buvusieji Naudorio, Uosio ir Niedaus ež. V. ež. apylinkės kalvotos, krantai aukšti, statūs, š. ir r. pakrantėje dirbami laukai. Praplaukus aukštą, lapuočiais apaugusią salą, Veisiejis žymiai susiaurėja. Kol nebuvo pakeltas ež. vanduo, tuo susiaurėjimu ėjo akmenimis grįstas Veisiejų-Kučiūnų vieškelis. Dabar tas kelias, it senovės kūlgrinda, tūno po vandeniu. Čia įteka Zapsė, bėganti iš didelių Galsto (F-389) ir Zapsio (F-197) ež. Veisiejo ež. r. pakrantėje - Paveisininkai, piliakalnis. Papiliakalnis tyrinėtas. Pastačius Kapčiamiesčio HE ir pakilus Veisiejo ež. vandeniui, P. piliakalnis atsidūrė pusiasalyje.
Paveisininkų k. mokytoją O. Sukackienę, aktyvią kovotoją už Tarybų valdžią, 1946 nužudė buržuaziniai nacionalistai. Jos kapas yra netoli V. ež.
Veisiejo ež. v. krante, Kauknorio miške, tyvuliuoja virtinė nedidelių, bet įdomių ir žuvingų miško ežerėlių (Seliovinis, Seliovinaitis, Dubelis, Purvinis, Mūčelnykas, Giluišis, Bonelis, Bedugnis, Dabotis, Bliūdelis, Kanartiškė ir kt).
Pertakai tarp Veisiejo, Kaviškio (F-70), Kauknorėlio (F-16), Juodo Kauknorio (F-56) ež. pakankamai gilūs ir be didesnių kliūčių (yra keletas lengvai pakeliamų lieptų) jais baidare galima plaukt L Kaviškio ež. v. gale, Stalų pamiškėje, yra trumpalaikė turistų poilsiavietė, o Juodo Kauknorio p. pakrantėje - žemės ūkio darbuotojų profsąjungos pionierių stovykla ,,Smiltelė".
Buvęs 4-5 m pertakas iš Veisiejo į Niedaus (F-85) ež. dabar tiek plačiai ištvino, kad neaišku, kur baigiasi pertakas ir prasideda Niedus. Tokiomis pat plačiomis Kapčiamiesčio mariomis virto ir Niedos upės patvanka prieš Kapčiamiesčio HE.
KAPČIAMIESČIO mstl. - apyl. ir kol. centras. K. gimė kompozitorius Č. Sasnauskas (1867-1916). Senose mstl. kapinėse yra 1831 sukilimo dalyvės E. Pliaterytės kapas.
Niedės v. krantas prie Kapčiamiesčio HE sutvirtintas pylimu, kuriame įrengta avarinė pralaida vandens pertekliui nuleisti. Prie pln. užtvankos vandens padavimą į turbinas reguliuoja du skydai, pro kuriuos didelio skersmens vamzdžiais, paslėptais po žeme ir einančiais skersai pln., vanduo patenka į turbinas. 3 m aukščio užtvanka įrengta 0,9 km prieš Niedos ž. Čia laivelius reikia persikelti sausuma. Kai elektrinė dirba, žemiau jos vandens pakanka, o kai stovi - jo būna taip maža, kad iki Baltosios Ančios nė lengviausiu laiveliu plaukti neįmanoma. Vasarą elektrinė dirba tik piko valandomis (9-16 val.). Didesniais sausmečiais ir savaitėmis prastovi.
267 Nieda (L-26) įteka į Baltąją Ančią (L-60), B. A. prasideda už 4 km į v. nuo Seirijų, prie pln. į Lazdijus. Teka per Vernijo ir Ančios ež. Vagos pl. aukštupyje 8-12 m, žemupyje - 15-20 m, vid.gl. - 0,8-1,5 m, vid. nuolydis - 0,94 m/km. žemupyje tarp Baltosios Ančios (Sventijansko) HE ir ž. 4 km ruože upė nukrenta 9,9 m - vid. 2,47 m/km. Upės nuotėkį reguliuoja ež. ir hidroelektrinių darbas. Vid. daugiametis debitas (m3/s): Ančios ž. (2 km nuo ž.), kur vykdomi stebėjimai, yra 5,43, minimalus daugiametis - 4,09 (1954-1962 m. duomenimis).
Baltoji Ančia teka Pertako miško smėlynais. Seklioje upėje, staigiuose posūkiuose daug kliūčių - medžių, sąvartų, šiekštų, smėlio samplovų.
18 d Mažas Volskų k. Per upę permestas kaimo keliuko tiltas. Toliau upė vingiuoja siauroku slėniu.
15 Menciškė. Kaimo trobesiai išsibarstę abipus upės. Kairiajame krante yra senovinis plokštinis kapinynas, vadinamas Pakapinėmis. k Baltosios Ančios (F-609 ha), d Justinavos (F-1277 ha) miškai.
12 k Neviedė (L-19). Ji teka iš Ragažiaus ež. ir prateka per Neviedžio ež. (F-23). Upėje prasideda Baltosios Ančios HE patvanka. Upė vis labiau platėja ir gilėja, yra daug įl., iškyšulių, ragų, užutekių, pusiasalių. Nemaža čia gerų vietų poilsiui, nakvynei.
9 d Macevičiai. Abiejose Baltosios Ančios pakrantėse tęsiasi spygliuočių miškai.
5 Netoli Baltosios Ančios HE subėga trijų upių vandenys: iš š. Stirta (L-20), tekanti per Snaigyno, Trikojo, Vilkaičio (F-28),Vilkinio (F-146) ir Stirtos (F-55,1) ež.; iš r. - Seira (L-48), tekanti per Sagavo (F-76,2), Seirijo (F-503,4) ir Krašto (F-18,2) ež.
Prie Skirziaus ež. galima aplankyti tarybinių karių M. Kovaliovo, B. Dolgicho ir A. Bulatovo bei jų globėjų V. ir B. Lazauskų sodybvietę Guronių k. (plačiau apie tų vietų įvykius, kovas prieš hitlerinius okupantus rašo P. Rimkus kn. ,,Tai buvo Leipalingyje", V., 1961).
4 Sventijanskas. Baltosios Ančios derivacinės HE užtvanka; patogiau keltis d puse, kur laivelius reikia apie 40 m nuleisti žemyn, prie žemutinio bjefo. Elektrinės tvenkinio F-250 ha, atodirbio aukštis - 5,4 m, pilnas vandens tūris -17 mln. m3, naudingas vandens tūris - 2,5 mln. m3.
Žemiau HE Baltoji Ančia srauniai (ΔH-1,8) vingiuoja giliame kanjone. Upės dugnas kietas, yra rėvų, keletas slenkstelių, medžių užvartų. Kai vanduo aukštas ir kai dirba bent vienas HE agregatas, kliūtys nesunkiai nugalimos neišlipant iš laivelio. Tačiau sausmečiais ir kai elektrinė stovi, vandens būna per maža ir lengviausiu laiveliu plaukti.
3 d Upės krante yra vieta, kur 1944 buvo įsikūręs ,,Dainavos" partizanų būrys. 1967 prie upės, tankiame eglyne, buvo vėl atstatytos eglišakių palapinės, o ant kranto, prie kelio į Varviškes, įrengta paminklinė lenta. Už kokio km ant kranto yra paminklinis akmuo su įrašu.
Baltoji Ančia įteka į Nemuną prie Paančios viensėdžio, 466 km nuo jo ž., 18 km aukščiau Druskininkų.
7 Kilometražas nuo Baltosios Ančios ž.
<< Į TURINĮ >>
|
