<< Į TURINĮ >>

AITRA

Trasos ilgis - 26 km, trukmė - 2 d., sezonas - IV-V mėn.

Aitra - k Jūros intakas; ilgis - 33,7 km, baseino plotas - 220 km². Prasideda 3 km į š. r. nuo Tverų. Įteka į Jūrą 133,8 km nuo šios ž., prie Grimzdų, Kvėdarnos kalvagūbrio ruože.
Vaga iki Tverų 1 m pl., toliau - 6-10 m, žemupyje - 10-15 m. Vid. gl. - 0,5 m. V versmėse 179 m, ž - 85,7 m, vid. ΔH-2,77 (aukštupyje ΔH-13,48). Vid. metinis Q: ties Labardžiais 1,25, žemiau Gervės ž. -  1,50, žemiau Monio ž.—1,9, ž.—2,70 m³/s. Labai didelis ir nuotėkio modulis - 13,2 l/s iš km².
Aitros hidrometriniai duomenys atitinka II sudėt. ktg., bet tik plaukiant anksti pavasarį arba lietingą rudenį²⁷, kai aukštas vanduo.
Kelionę Aitra patogu pradėti nuo Žemaičių pln. tilto.

26 k LABARDŽAI - apyl. ir kol. centras. Tai tipiškas kupetinis kaimas, vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. Kaime stovi paminklinis akmuo kovotojai už Tarybų valdžią B. Lečaitei-Pažėrienei ir jos kovų draugui, pirmajam Labardžių komjaunimo kuopelės sekretoriui, vėliau Rietavo valsčiaus komsorgui P. Braziui, žuvusiam Didžiojo Tėvynės karo fronte.
Upė ties Labardžiais 3-4 m pl., labai vingiuota, Vagoje daug šakų, nuvirtusių medžių, žemų lieptelių, sunkiai praplaukiamų užtvarų. Kritimas didelis, srovė stipri.
18 k Gervė (L-5). Upėje ištisinės užvartos. Truputį praardžius, visas galima praplaukti neišlipant iš baidarės. Krantai aukšti, pakrantėse ūksmingas miškas.
15 k Momys (L-8). Upėje vis dar šakos, nuvirtę medžiai, posūkiuose - užvartos. Kelią vietomis tenka skintis kirviu. Labai stipri srovė, didelis kritimas.
13 d Bagdonavas. Upėje kliūčių mažiau, bet srovė greita.
9 Trys viena po kitos nepraplaukiamos užvartos. Pirmąją geriau apsinešti k krantu, per antrąją galima persikelti, trečiąją patogiau apsinešti d krantu.
8 k Ymėžė (L-12). Vagoje šakos ir nuvirtę medžiai, bet nesunkiai praplaukiami.
5 d GIRĖNAI. Medinis vandens malūnas (XIX a.) - vietinės reikšmės liaudies archit. paminklas. G. kaimas apie 1 km ištįsęs abipus kelio į Kvėdarną. Dalis sodybų stovi viena prie kitos kol. gyvenvietėje, kitos - vienkiemiai - išsibarsčiusios tarp miškų.
Upėje prie malūno slenkstis. Vagos viduryje nuvirtęs medis; srovė, pasiekusi jį, veržiasi pro k ir pro d. Pagrindinis srautas suka k, tačiau ten praėjimo nėra - šakos. Įėjimas į slenkstį arčiau d kranto, prie pat povandeninio akmens. Praplaukus akmenį, iš k sukti d. Srovė labai stipri. Tuoj už malūno dar viena užvarta. Praplaukti galima d pakraščiu neišlipant iš baidarės. Čia pasibaigia medžiai ir šakos, prasideda akmenys ir rėvos. Srovė greita, tačiau fv. visur aiškus.
Artėjant prie santakos su Jūra, išplatėjusi Aitra aprimsta.

²⁷ Šia upe pirmieji pradėjo plaukyti Klaipėdos turistai 1980.X.6.

<< Į TURINĮ >>